|
|
"LKB Kronika" |
 |
 |
|
Parašė SIGITAS TAMKEVIČIUS
|
Vietoj įžangos
Pradėjau mokytis Kauno Kunigų seminarijoje dar Chruščiovo metais, 1955. Tikriausiai pasisekė, nes tuo laiku niekas manęs neverbavo būti šnipu, niekas nieko nereikalavo, ko neišpildęs būčiau turėjęs palikti Seminariją. Trečiais metais buvau paimtas į sovietinę armiją ir sugrįžęs neradau to, ką buvau palikęs: buvo pasikeitusi ne tik Seminarijos vadovybė, bet ir jos dvasia. Vietoj kan. Kazimiero Žitkaus (Vinco Stonio) rektoriumi buvo kun. Vaclovas Lapė. Mane stebino kai kurie klierikai, kurie agitavo, jog nereikia melstis. Kai 1961 m. vasarą buvau iškviestas į Lazdijų rajono pasų skyrių, o iš čia nuvežtas į KGB skyrių, kur saugumietis "Jonas" primygtinai įkalbinėjo "draugauti", tada supratau, kas sujaukė Seminarijos dvasią. Nors kruvinas stalinizmo laikotarpis tolo į praeitį, bet virš Tėvynės ir Bažnyčios rinkosi vis tirštesni debesys. Neklystanti ir neklaidinanti kompartija mums planavo šviesią ateitį, kuriai trukdė tautiškumas ir religija. Religijų reikalų taryba uoliai vykdė partijos programą - naikinti tikėjimą. Buvo suvaržyta ne tik Kunigų seminarijos veikla; pačius kunigus spygliuota įstatymų ir instrukcijų tvora buvo bandoma uždaryti klebonijose merdėti. Neklusniesiems grėsė bausmės - nuo uždraudimo eiti kunigo pareigas ligi kalėjimo kameros.
|
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Viešpatie, kokia tai malonė, kad leidai... |
|
|
|
Parašė Vysk. JONAS BORUTA SJ
|
 Apie "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kroniką" sužinojau tais pačiais metais, kai ji pradėjo eiti. Sužinojau ne tik iš Vakarų radijo pranešimų, bet tekdavo ją ir "gyvą" paskaityti. Mat mano brolis Šarūnas Boruta, studijuojantis Kauno politechnikos institute, dalyvavo studentų žygeivių ir Eucharistijos bičiulių sąjūdyje. Jis "Kroniką" gaudavo, parnešdavo namo ir visi ją skaitėme. Mama ją slėpdavo brolio mažosios dukrytės lopšyje arba bičių avilyje: jeigu saugumas ir darys kratą, vargu ar drįs lįsti prie bičių avilio. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Pogrindžio spauda |
|
|
|
Parašė PETRAS PLUMPA
|
 Dalyvaujant katalikiškoje veikloje, "Kronikos" leidimas sudarė tik vieną iš daugelio užsiėmimų. Prieš tai buvo keleri metai visokių darbų ir sumanymų, kurių vos menką dalį pavyko įgyvendinti.
1967 m. Kaune susipažinau su radijo inžinieriais Algiu Palioku ir Jonu Gudeliu. Jie ruošėsi keisti profesiją - baigti pogrindinę Kunigų seminariją ir pradėti nelegalų pastoracinį darbą 1). Kartu atsirado ir religinės spaudos platinimo reikalas. Tuo metu šie inžinieriai jau buvo pasigaminę savo konstrukcijos kopijavimo aparatą ERA. Kažkokioje spaustuvėje jau buvo nelegaliai išspausdinta apie 200 puslapių kišeninio formato dr. Gonzagos da Fonsekos knyga apie Fatimą -"Marija kalba pasauliui". |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Alfonsas Svarinskas |
|
|
 Gimimo data: 1925-01-21
Gimimo vietovė: Kadrėnų k. (Ukmergės r.)
Tėvai Vaclovas Svarinskas ir Apolonija Petronytė-Svarinskienė – religingi vidutiniai ūkininkai, turėjo 13 hektarų žemės. Buvo vyriausias trijų vaikų šeimoje, brolis Vytautas Svarinskas (?-?) ir sesuo Janina Svarinskaitė-Pupkienė (?-?).
1932-1936 m. mokėsi Vidiškių (Ukmergės r.) pradžios mokykloje, 1936-1942 m. – Ukmergės A. Smetonos gimnazijoje. 1942-1946 m. studijavo Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Dar gimnazijoje įsitraukęs į pogrindinę veiklą, tęsė ją ir seminarijoje kaip planingą laisvės kovą. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
Purus žvirbliukas |
|
|
|
Parašė Ses. NIJOLE SADŪNAITĖ
|
 1970 metais, kai už vaikų katekizaciją buvo suimtas kun. A. Šeškevičius, kiek vėliau kunigai J. Zdebskis ir P. Bubnys, išgyvenau didelį dvasios sukrėtimą. Jų laikysena, elgesys teisme ir prisiimtas kryžius bylojo, kad ir aš, ir kiti negalime likti abejingi persekiojamai Tiesai, kad turime padaryti viską, ką galime. Prisimenu, pradžioje Vilniuje, vėliau Svėdasuose slaugiau sunkiai sergantį kanauninką Petrą Raudą, kai pasirodė pirmasis "Kronikos" numeris. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Buvo verta dėti pastangas dėl laisvos Lietuvos |
|
|
|
Parašė Kun. Robertas Grigas
|
 Kunigo Roberto Grigo vardas daugeliui asocijuojasi su be galo svarbiais XX amžiaus pabaigos Lietuvos istorijos momentais – taikiu, tačiau drauge ir drąsiu pasipriešinimu sovietinei okupacijai, begaliniu troškimu pogrindžio spaudoje skleisti lietuvybę, 1987 metų rugpjūčio 23 d. Vilniuje, prie A. Mickevičiaus paminklo, įvykusiu Molotovo-Ribentropo pakto metinių minėjimo mitingu, 1991 m. sausio įvykiais, kai kunigas Robertas visas tas baisias dienas ir naktis buvo su Parlamento gynėjais, aukojo šv. Mišias ir teikė nuodėmių išrišimą apsisprendusiems ginti Lietuvos laisvę arba žūti. Šiandien kunigas Robertas Grigas vis dar darbuojasi atstumtųjų ir visų pamirštųjų labui – yra Lietuvos Carito generalinis direktorius. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
Vyskupas Jonas Kauneckas |
|
|
 Gimė 1938 m. birželio 6 d. Trajoniškio kaime, Pasvalio r., valstiečių šeimoje. 1945–1949 m. mokėsi Suntautų pradžios mokykloje, 1949–1952 m. Krinčino septynmetėje, 1953–1954 m. Pasvalio vidurinėje mokykloje. 1954–1958 m. mokėsi Panevėžio hidromelioracijos technikume. 1958–1959 m. dirbo Tauragės melioracijos mašinų stotyje techniku, 1959–1963 m. Alytaus melioracijos statybos valdyboje darbų vykdytoju, 1963–1972 m. Sausinimo sistemų valdyboje vyr. inžinieriumi. 1964–1968 m. neakivaizdiniu būdu studijavo vokiečių kalbą Maskvos aukštuosiuose užsienio kalbų kursuose. Baigęs šiuos kursus, Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. |
|
Skaityti daugiau...
|
|
|
|
