Jubiliejinė Stasio Lozoraičio premija

Jubiliejinė Stasio Lozoraičio premija – iškart dviem laureatams

Lietuvos žurnalistų draugija (LŽD) tradiciškai per Trijų Karalių šventę paskelbė, kam atiteks aukščiausias LŽD apdovanojimas už žurnalistinę veiklą – Stasio Lozoraičio premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą 2018“. Simboliška, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio jubiliejiniais metais pirmą kartą per premijos dviejų dešimtmečių istoriją kandidatų vertinimo komisija nutarė apdovanoti du laureatus – sovietų okupacijos laikais leistos pogrindinės „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ redaktorių, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto, kurio 40-metį pernai minėjome, įkūrėją, Kauno arkivyskupą emeritą Sigitą Tamkevičių ir ilgametę LŽD narę, laikraščio Gudijos lietuviams „Lietuvių godos“ vyriausiąją redaktorę Marijoną Šaknienę (Žarkauskaitę).

Skaityti daugiau...

Partizano J. Kadžionio kalba Seime 2019 01 13

„LIETUVOJE DAR LABAI DAUG YRA OKUPACINIŲ ŠIUKŠLIŲ IR PUVĖSIŲ GRYBO“

JONAS KADŽIONIS

2018 m. Laisvės premija apdovanotojo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizano Jono Kadžionio kalba.

Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidente, gerbiamasis Seimo Pirmininke, Ministre Pirmininke, ministrai, Seimo nariai, Laisvės gynėjai, Bažnyčios atstovai ir visi čia esantys žmonės, kalbėsiu taip, kaip diktuoja tikinčiojo sąžinė ir partizanų garbė. Bedieviška bolševikinė okupacija Lietuvai buvo tragiška, ji žudė ne tik tautos kūną, bet ir sielą, griovė kryžius, tautos paminklus, šventoves. Šventoves griovė mūsų vaikelių ir jaunimo širdyse. Lietuva priešinosi, pasaulis nežino analogų, kad tokia maža tautelė dešimt metų būtų vedusi ginkluotą kovą su tokia brutalia ir su niekuo nesiskaitančia blogio imperija. Tačiau ypač didvyriškai gynėsi krikščioniškai išauklėtas Lietuvos kaimas, artojų sūnūs (šį kartą ir dukros) ir Lietuvos Katalikų bažnyčia.

Skaityti daugiau...

R.Dagys. Turėsime pasirinkti tarp mokslo ir Stambulo konvencijos

Pastarosiomis dienomis pagarsėjęs subruzdimas dėl vadinamosios Stambulo konvencijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo klausimą atidėti, nes „visuomenėje trūksta sutarimo“. Užsienio reikalų ministras „neslepia pasipiktinimo“, kad jo dar 2013 m. pasirašytas dokumentas niekaip neratifikuojamas, konvencijos reikalauja ir moteriškų lyties organų piešiniais nešinos aktyvistės su M. A. Pavilioniene priešakyje.

Spaudimui pasitelkiamos klišės „beveik visi ratifikavo“ arba „neratifikavę būsite kaip Rusija“. Dažniausiai šį spaudimą darantis L. Linkevičius, atrodo, jaučiasi kaltas, kad gimė vyru. Konvencijos ratifikavimas būtų jo atgaila. Liberalai neatsilikdami ragina įtraukti konvenciją į Seimo darbotvarkę, o Seimo pirmininkas atsako, kad valstiečiai tiesiog „neskatina šio projekto svarstymo“.

Skaityti daugiau...

Robertas Grigas. Atsisveikinimas su Vytautu Andziuliu

Kovo 18 dieną iš Domeikavos Lietuvos Kankinių bažnyčios į Romainių kapines palydėjome pogrindžio spaustuvės „ab“ kūrėjo Vytauto Andziulio žemiškuosius palaikus. Buvo gera jausti, kad iš tikrųjų esi Kaune, kadangi pagerbti Vytauto ir melstis už jį drauge su jo šeima susirinko gausus būrys bendraminčių, Sąjūdžio žmonių, šviesuolių, kuriems žodžiai „Lietuva“, „laisvė“, „sąžinė“ nėra tušti ir nėra dviprasmiški.

Skaityti daugiau...

2017 m. Laisvės premija ses. N. Sadūnaitei

www.alkas.lt

2017 11 16 20:54

Nijolė Sadūnaitė, 1990 m. | Youtube.com nuotr.

Lapkričio 16 d. Seimas, vadovaudamasis Laisvės premijos įstatymu ir Laisvės premijų komisijos sprendimu, nutarė 2017 metų Laisvės premiją paskirti laisvės gynėjai, politinei kalinei Nijolei Sadūnaitei. Už tai (Seimo nutarimo projektas Nr. XIIIP-1366) vienbalsiai balsavo 113 Seimo narių.

Seimo Laisvės premijų komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgdama į gautus valstybės ir savivaldybių institucijų, visuomeninių organizacijų ir asociacijų, akademinės bendruomenės, bendruomenių ir fizinių asmenų teikimus. Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.

Dėl savo pogrindinės veiklos laisvės gynėja N. Sadūnaitė yra laikoma viena žymiausių šio laikmečio Lietuvos disidente, kovotoja už žmogaus teises ir Lietuvos laisvę. 1955 m. N. Sadūnaitė pasirinko vienuolės kelią, dirbo Vilniaus kūdikių namuose sekretore-mašininke. Baigusi medicinos seserų kursus, ji dirbo įvairius darbus: skalbėja, gaisrininke, slauge.

Skaityti daugiau...

Lietuvos laisvės kelias

Lietuvos laisvės kelias

Lietuvos Valstybės atkūrimo 100 m. jubiliejus yra proga mąstyti ir kalbėti ne tik apie Lietuvos, bet ir kiekvieno mūsų laisvę. Visų mūsų siekiamybė - būti laisviems ir gyventi laisvoje Lietuvoje.

Gaila, kad dažniausiai kalbama apie išorinę Lietuvos laisvę. Ruošdamiesi Valstybės šimtmečio jubiliejui, prisiminėme, kaip Lietuvos vyrai prieš šimtą metų sukūrė Tautos tarybą ir nutarė paskelbti Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Tai buvo labai drąsus žingsnis, kurį galėjo žengti tik tikrai laisvi žmonės. Juk anuometinė Lietuva beveik nieko neturėjo, kas buvo reikalinga valstybės atkūrimui – nei išsilavinusių žmonių, nei spaudos, nei pinigų, nei mokyklų, juo labiau universitetų,– turėjo tik giliai į Dievą tikinčius, daugumoje kaimo žmones. Ir per dvidešimt Nepriklausomybės metų Lietuva tapo gražia, išsilavinusia ir klestėti pradėjusia Europos valstybe. Vietoje skolų Lietuva turėjo dideles aukso atsargas.

Skaityti daugiau...

Krikščioniški simboliai reklamoje

EŽTT: REKLAMOS SU JĖZUMI IR MARIJA RIBOJIMAS BUVO NEPAGRĮSTAS

Skaityti daugiau...

Apie katalikišką žiniasklaidą

APIE „KARALIŠKĄ“ MIRTĮ IR KATALIKIŠKOS ŽINIASKLAIDOS PAKLYDIMUS

VANDA IBIANSKA

Šį straipsnį rašau giliai įskaudinta kaip Lietuvos pilietė ir katalikė.

2017 m. gruodžio 2 d. „Bernardinai.lt“ perspausdino iš „Nowa Europa Wschodnia“ (2017 m. birželio mėn.) ne man vienai pasibaisėjimą sukėlusį straipsnį. Jaučiuosi labai užgauta kaip Lietuvos lenkė, jos patriotė, katalikė ir profesionali žurnalistė.

Straipsnis vadinasi „Keturiolika lovų numirti“. Jo turinys toks: Lietuvoje nėra paliatyvios medicinos, žmonės miršta pririšti prie lovų, iš jų atimami telefonai, ligoniai nepamaitinami, nekeičiamos sauskelnės ir t. t., ir pan. Bet štai atvyko iš Lenkijos sesuo Michaela Rak, motinos Teresės pavyzdžiu įkūrė kun. M. Sopočkos hospisą, daro stebuklus ir 14 žmonių gali numirti „karališkai“. Toliau purvais vėl drabstomos mūsų slaugos ligoninės ir šlovinami du medicininio išsilavinimo neturintys asmenys, kurie neva tarsi Dovydas su Galijotu kaunasi su Lietuvos valstybe ir jos sveikatos apsaugos sistema. Viena, neva žolininkė, yra labai populiari tarp gyventojų. Ji organizuoja gausiai lankomas maldos grupes, bendrauja su ekstrasensais, atidarinėja čakras, mato auras, mirusiųjų šešėlius, diagnozuoja ligas virgulių, svarelių padedama ir netgi turėjo tiesioginį ryšį su Kristumi.

Antrasis, finansininkas, su anapusybe ryšių nedeklaruoja, bet veikia itin aktyviai.

Skaityti daugiau...

KGB archyvai apie kard. V. Sladkevičių

KGB archyvai apie kardinolą Vincentą Sladkevičių.

Kardinolo Vincento Sladkevičiaus negalima traktuoti kaip KGB agento, nors 1958 m. balandžio 16 d. LTSR KGB 4 valdybos, 1 poskyrio viršininko pavaduotojas kapitonas Domarkas jį įvardija kaip KGB agentą (LYA,ap.45,b.98,1.10-13. Vysk. T. Matulionio sekimo byla).

Iš kitų tos pačios bylos dokumentų paaiškėja, kad grįžus iš lagerio vysk. T. Matulioniui, o kun. V. Sladkevičiui dirbant Tarpdiecezinėje Kauno kunigų seminarijoje, 1957 m. KGB du kartus bandė nesėkmingai verbuoti ir nepasisekus užverbuoti pašalino iš dėstytojo pareigų.

Skaityti daugiau...

Ses. M. Gavėnaitė: Dievui nėra negalimų dalykų.

Vasario 16-ąją Prezidentūroje Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžius įteiktas prieš pusmetį devyniasdešimtmetį atšventusiai seselei eucharistietei Monikai Gavėnaitei. Turi ji ir vienuolišką vardą Jonė, bet visi ją pažįstantys vadina tiesiog Monikute.

Monika Gavėnaitė gimė 1926 m. rugsėjo 3 d. Edvardo Gavėno ir Marijos Račinskaitės-Gavėnienės šeimoje, Jakutiškių kaime, Ukmergės rajone. Tėvai – ūkininkai, mama dar ir siuvėja. Šeimoje augo šeši vaikai: keturios dukros ir du sūnūs. Tėvai buvo giliai tikintys, blaivininkai, patriotai. Monikutė prisimena, kaip jos tėvelis klausydavosi žinių iš užsienio per ausines, tuomet tokių radijo imtuvų kaip dabar nebuvo. Į Gavėnų namus atkeliaudavo beveik visi tuo metu leidžiami leidiniai: ir vaikams, ir suaugusiems. Didžiausia šeimos vertybė – tikėjimo tiesos. Jos buvo perduodamos iš kartos į kartą, o patriotiškumą iš tėvelio ypač paveldėjo Monika bei jos brolis Julius. Ir kiti šeimos nariai nebuvo abejingi savo šaliai, bet jiedu ypač išgyveno Lietuvos istorinius posūkius, moralinius pasikeitimus.

Skaityti daugiau...

Lietuvos katalikų bažnyčios kronika

Lietuvos katalikų bažnyčios kronika (LKB kronika) – pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972-1989 m. Pirmasis numeris pasirodė 1972 m. kovo 19 d. Leido „Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetui“ artimi kunigai, seserys vienuolės, pasauliečiai katalikai. Rašė apie katalikų persekiojimus ir diskriminaciją Lietuvoje, tikinčiųjų gyvenimą kitose sovietinėse respublikose, informavo pasaulio visuomenę apie tikrąją Bažnyčios ir tikinčiųjų padėtį Lietuvoje. Iki 1983 m. „LKB Kroniką“ redagavo kun. Sigitas Tamkevičius, SJ, vėliau perėmė kun. Jonas Boruta, SJ. Per 17 metų išėjo apie 81 „LKB kronikos“ numeris. „LKB kronika“ buvo verčiama į anglų, ispanų ir kitas kalbas bei platinama daugelyje katalikiškų kraštų.^[1]

Skaityti daugiau...

LKB Kronika Nr.81 - Turinys

Numeris skiriamas J. E. Vilniaus
Vyskupui Julijonui Steponavičiui,
už ištikimybę Bažnyčiai
28 metus nešusiam tremtinio dalią

• Persitvarkymas, Sąjūdis ir Bažnyčia
• Sveikiname ir dėkojame
• Sugrįžimo į Vilniaus Katedrą iškilmės
• Reabilituotas a.a. vyskupas Mečislovas Reinys
• Jaunimo organizacijos
• Pareiškimai ir protestai
• Žinios iš vyskupijų

1989 m. kovo 19 d.

LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA Nr. 81

Eina nuo 1972 metų!
Perskaitęs duok kitam!
Jei gali, padaugink!

TTGKK Dok. Nr. 40-52 - Turinys

Dėl Vladislavo Zavalniuko laiško (TTGKK dok. Nr.40,1980 11 25)

Dėl tarybinės teisės normų pažeidimo nuteisiant Oną Vitkauskaitę ir kt. tikinčiuosius (TTGKK dok. Nr.41,1980 12 01)

Dėl V.Skuodžio priėmimo į TTGKK

Pranešimas apie V.Skuodžio priėmimą į TTGKK (dok. Nr.42,1980 11 13)

Informacijos apie parapijas teikimo tarybinėms instancijoms pavyzdys

Truskavos parapijos tikinčiųjų reikalu (TTGKK dok. Nr.43,1981 01 27)

Dėl J.Stanelytės įkalinimo (TTGKK dok. Nr.44,198102 21)

Dėl Petro Cidziko likimo (TTGKK dok. Nr.45,1981 02 21)

Dėl Palomenės tikinčiųjų kreipimosi (TTGKK dok. Nr.47,1981 04 23)

Dėl tikinčiųjų Vytauto Vaičiūno ir Mečislovo Jurevičiaus suėmimo (TTGKK dok. Nr.48,1981 04 23)

Popiežiaus Jono Pauliaus II kalba šv. Kazimiero šventės proga Romoje, Šv.Petro bazilikoje, lietuvių Aušros vartų koplyčioje (1981 03 05)

Padėka Šventajam Tėvui

Sveikinimas prel. Audriui Bačkiui jo paaukštinimo Vatikano valstybės sekretoriate proga

Dėl religinės eisenos iš Tytuvėnų į Šiluvą (TTGKK dok. Nr.49,1981 07 08)

Dėl grubios valdžios pareigūnų akcijos prieš tikintįjį jaunimą (TTGKK dok. Nr.50,1981 12 25)

Konvencija dėl kovos su diskriminacija švietimo srityje

Dėl kun. J.Bučinsko ir kun. J.Razmanto protesto (TTGKK dok. Nr.51,1981 12 25)

Dėl Vilkaviškio rajono tikinčiųjų ir kun. S.Puidoko pareiškimų (TTGKK dok. Nr.52,1982 09 30)

TTGKK Dok. Nr. 25 - 39 - Turinys

Dėl kun. Glebo Jakunino ir kt. išteisinimo (TTGKK dok.Nr.25,197911 20)

Anoniminis tikinčiosios laiškas TTGKK

Telegrama Šventajam Tėvui pirmųjų pontifikato metinių proga

Telegrama Šventajam Tėvui 60-mečio proga

Atsakymas į telegramą Šventajam Tėvui

Lietuvos Katalikų Bažnyčios ordinarams ir kunigams dėl ateistinės propagandos (TTGKK dok. Nr.26,1979 11 30)

Dėl Juliaus Sasnausko paleidimo (TTGKK dok. Nr.27,1980 01 13)

L.Sasnauskienės pareiškimas (dok. Nr.27 priedas)

Dėl Šaukoto parapijos tikinčiųjų pareiškimo (TTGKK dok. Nr.28,1980 01 13)

Šaukoto parapijos tikinčiųjų laiškas (dok. Nr.28 priedas)

Dėl M.Masiulienės kreipimosi (TTGKK dok. Nr.29,1980 01 13)

M.Masiulienės kreipimasis į TTGKK (dok. Nr.29 priedas)

Kreipimasis į Šventąjį Tėvą dėl akad.Andrejaus Sacharovo ištrėmimo (TTGKK dok. Nr.30,1980 02 07)

Laiškas L.Brežnevui dėl Tikinčiųjų teisėms ginti Krikščioniškojo Komiteto sekretoriaus Viktoro Kapitančiuko suėmimo (TTGKK dok. Nr.31,1980 03 17)

Dėl Povilo Buzo ir kt. suėmimo (TTGKK dok. Nr.32,1980 06 21)

Dėl visiškos religijos laisvės (TTGKK dok. Nr.33,1980 06 21)

Kreipimasis į Helsinkio Baigiamąjį Aktą pasirašiusias vyriausybes ir visus geros valios žmones (TTGKK dok. Nr.34,1980 07 21)

Dėl Kunigų seminarijos išlaikymo (TTGKK dok. Nr.35,1980 08 30)

Dėl būtinumo padidinti TTGKK narių skaičių (TTGKK dok. Nr.36,1980 10 20)

Dėl E.Bulacho kreipimosi (TTGKK dok. Nr.37,198010 20)

Dėl seselės Stanislavos Lušaitės nužudymo ir kt. piktadarybių (TTGKK dok. Nr.38,1980 11 01)

Kreipimasis į Helsinkio Baigiamąjį Aktą pasirašiusių valstybių vyriausybes dėl sunkios Bažnyčios padėties Lietuvoje (TTGKK dok. Nr.39,1980 11 13)

LKB Kronika Nr.80 - Turinys

• Sv eikiname naująjį lietuvių arkivyskupą Audrį Bačkį!

• Dėkojame už auką!

• Kun. Sigito Tamkevičiaus pamokslas, pasakytas Kybartuose lapkričio 6 d. sutikimo metu

• Pareiškimai ir protestai

• Žinios iš vyskupijų

• Sovietinėje mokykloje

• Sovietinėse respublikose

1988 m. gruodžio 8 d.

LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA Nr. 80

Numeris skiriamas buvusiems sąžinės kaliniams
kun. Sigitui Tamkevičiui, Viktorui Petkui, Baliui Gajauskui,
Gintautui Iešmantui, Petrui Gražuliui,
praeitų metų lapkričio mėnesį sugrįžusiems į Lietuvą

Eina nuo 1972 metų!
Perskaitęs duok kitam!
Jei gali, padaugink!

LKB Kronika NR.79 - Turinys

• Kardinolo V. Sladkevičiaus žodis kunigų simpoziume

• Dėkojame už auką!

• Kun. Alfonsas Svarinskas atsisveikina...

• Laisves nėra be sąžines laisvės (Kreipimasis į Persitvarkymo Sąjūdį)

• Pareiškimai ir protestai

• Mūsų kaliniai

• Žinios iš vyskupijų

• Sovietinėse respublikose

1988 m. rugsėjo 8 d.

LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA Nr. 79

Numeris skiriamas TTGKK nariui kun. Alfonsui
Svarinskui, 21,5 metų už Dievą ir Tėvyną kalintam
sovietiniuose lageriuose, o š.m. rugpjūčio 22 d. ne savo
noru turėjusiam palikti Tėvynę.

Eina nuo 1972 metų!
Perskaitęs duok kitam!
Jei gali, padaugink!

TTGKK Dok. Nr. 15 - 24 - Turinys

Dėl ordinarų pareiškimo Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui

Religijų reikalų tarybos prie TSRS MT įgaliotinio LTSR P.Anilionio pranešimas, kad Religinių susivienijimų nuostatų keisti nenumatoma

Dėl tikinčių moksleivių terorizavimo Telšiuose

Kreipimasis į viso pasaulio krikščionis, tikinčiuosius ir geros valios žmones

Dėl teismo proceso 1979 m. liepos 6 d. Varėnoje

LTSR prokuratūros atsakymas pil. Svarinskui Alfonsui

Moldavijos katalikų prašymas

Dėl katalikų persekiojimo Lietuvos TSR

Kreipimasis į Lietuvos ordinarus, kunigus, inteligentus ir visus brolius Tėvynėje ir išeivijoje dėl 500 metų Šv. Kazimiero mirties ir 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejaus minėjimo

Jaunimo kreipimasis į TTGKK dėl alkoholizmo pavojaus

Dėl tarybinių pareigūnų kišimosi į religinių bendruomenių vidaus gyvenimą

Laiškas LTSR KP CK sekretoriaus pavaduotojui N.K. Dybenkai dėl Viktoro Vasiljevo pareiškimų

Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos XXXIV sesijai, visų šalių vyriausybėms, parlamentams ir visuomenei dėl priverstinio vaikų bedievinimo

Kun. S.Tamkevičiaus atviras laiškas LTSR prokurorui

Viduklės kunigo A.Svarinsko pareiškimas dėl religinės laisvės varžymo

Dėl neatsakingo tarybų valdžios pareigūnų elgesio leidžiant katekizmą

LKB Kronika Nr.78 - Turinys

• Dėkojame šv. Tėvui Jonui-Pauliui II

• Sveikiname Kardinolą Vincentą Sladkevičių

• Kardinoliška Lietuva

• Pareiškimai ir protestai

• Kratos ir tardymai

• Mūsų kaliniai

• Žinios iš vyskupijų

• Sovietinėse respublikose

1988 m. liepos 16 d.

LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA Nr. 78

Numeris skiriamas Lietuvos Katalikų Bažnyčios
Kardinolui Vincentui Sladkevičiui

Eina nuo 1972 metų!
Perskaitęs duok kitam!
Jei gali, padaugink!

TTGKK Dok. Nr. 6 - 14 - Turinys

Dėl Petrašiūnų tikinčiųjų kreipimosi (TTGKK dok. Nr.6,1979 01 25)

Vilniaus arkivyskupijos kunigų pareiškimas (1979 01 25)

Kauno arkivyskupijos kunigų pareiškimas (1979 01 25)

Dėl kun. A.Svarinsko nubaudimo (TTGKK dok. Nr. 7,1979 01 26)

Dėl R.Ragaišio arešto (1979 m. sausis)

Dėl kun. Vladislavo Zavalniuko diskriminavimo (TTGKK dok. Nr.8,1979 01 26)

Dėl kun. V. Jaugelio prašymo (TTGKK dok. Nr.9,1979 0131)

Dėl Vilniaus katalikų prašymo užstoti Viktorą Petkų (TTGKK dok. Nr.10,1979 02 07)

Dėl Religinių susivienijimų nuostatų (1979 m. vasaris)

Dėl J. Judeikienės prašymo apsaugoti sūnų (TTGKK dok. Nr.ll, 1979 02 10)

Kaišiadorių vyskupijos kunigų pareiškimas dėl Religinių susivienijimų nuostatų (1979 02 11)

Telšių vyskupijos kunigų pareiškimas dėl Religinių susivienijimų nuostatų (1979 kovas)

Panevėžio vyskupijos kunigų pareiškimas dėl Religinių susivienijimų nuostatų (1979 kovas)

Lietuvos vyskupijų vyskupų ir valdytojų prašymas Religijų reikalų tarybos prie TSRS MT įgaliotiniui Vilniuje (1979 04 06)

Tarptautinei konferencijai „Už visų vaikų taikią ir laimingą ateitį" dėl vaikų teisių pažeidimų LTSR (TTGKK dok. Nr.12,1979 04 18)

Prašymas leisti spausdinti maldaknyges ir katekizmus (TTGKK dok. Nr.13,1979 04 18)

Dėl tikinčių moksleivių diskriminavimo (TTGKK dok. Nr.14,1979 04 20)

V.Semanausko ir jo motinos pareiškimas (priedas prie TTGKK dok. Nr.14)

Vilkaviškio vyskupijos kunigų pareiškimas (1979 01 10)

LKB Kronika Nr.77 - Turinys

• Pagarba Bažnyčios ir Tautos didvyriams

• Iš teismo salės

• Pareiškimai ir protestai

• Kratos ir tardymai

• Mūsų kaliniai

• Žinios iš vyskupijų

• Sovietinėje mokykloje

1988 m. gegužės 7 d.

LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA Nr. 77

Eina nuo 1972 metų!
Perskaitęs duok kitam!
Jei gali, padaugink!

TTGKK Dok. Nr. 1 - 5 Turinys

Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetas (TTGKK) steigiamoji deklaracija (1978 11 13)

Pareiškimas dėl Tikinčiųjų teisių gynimo Katalikų Komiteto sudarymo (1978 11 13)

Laiškas Šventajam Tėvui (TTGKK dok. Nr.l, 1978 11 13)

Pareiškimas dėl vyskupo J.E. Vincento Sladkevičiaus ir J.E. Julijono Steponavičiaus ištrėmimo (TTGKK dok. Nr.2, 1978 11 13)

Dėl kun. P.Masilionio prašymo (TTGKK dok. Nr. 3,1978 11 13)

Dėl kelių kunigų nubaudimo už Vėlinių procesijos organizavimą (TTGKK dok. Nr.4,1978 11 16)

Tikinčiųjų teisėms ginti Krikščionių Komiteto ir Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komiteto kreipimasis (1978 11 22)

Helsinkio susitarimo vykdymui remti TSRS Maskvos grupės kreipimasis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 30-mečiui

LTSR AT Prezidiumo įsakas dėl Religinių susivienijimų nuostatų patvirtinimo

Religinių susivienijimų nuostatai

Dėl Religinių susivienijimų nuostatų atšaukimo (TTGKK dok. Nr. 5,1978 12 25)

LKB Kronika Nr.76 - Turinys

• Žvilgsnis į praėjusius 1987 metus

• Pareiškimai ir protestai

• Iš a.a. kun. Juozapo Zdebskio laiškų

• Kratos ir tardymai

• Mūsų kaliniai

• Žinios iš vyskupijų

• Sovietinėje mokykloje

• Nauji pogrindžio leidiniai

1988 m. vasario 14 d.

LIETUVOS KATALIKŲ BAŽNYČIOS KRONIKA Nr. 76

Eina nuo 1972 metų!
Perskaitęs duok kitam!
Jei gali, padaugink!

Arkivysk. S.Tamkevičius apie TTG Katalikų komitetą

TTG KATALIKŲ KOMITETO ĮKŪRIMAS

1978 metai atnešė gerų permainų. Svarbiausioji - popiežiumi buvo išrinktas Jonas Paulius II, kuris tuojau po išrinkimo pasakė būsiąs „tylos Bažnyčios“ balsu. Toji „tylos Bažnyčia“ buvome mes, tikintieji, pasklidę po visą Sovietų Sąjungą. Tai padrąsino visus, kurie vienaip ar kitaip bandė priešintis anuometinei prievartai. Tuo metu Sovietų Sąjungoje, visų pirma Maskvoje, jau veikė žmogaus teisių gynimo grupės, susikūrusios po 1975 m. Helsinkyje priimtų nutarimų žmogaus teisių srityje. Maskvoje buvo susikūręs Tikinčiųjų teisėms ginti krikščioniškasis komitetas.

Vasarą mane aplankė maskviečiai — stačiatikių dvasininkas Glebas Jakuninas, Aleksandras Ogorodnikovas ir Levas Regelsonas — ir papasakojo apie jų įkurtą Tikinčiųjų teisėms ginti krikščioniškąjį komitetą. Pasiūlė, kad prisidėtume prie jų. Pasidalijau idėja su kun. A. Svarinsku ir kun. J. Zdebskiu. Jie pritarė šiai minčiai, tačiau sutarėme, jog kursime savarankišką komitetą ir glaudžiai bendradarbiausime su maskviečiais.

Lapkričio 22 d. Maskvoje, Krikščioniškojo komiteto sekretoriaus Viktoro Kapitančiuko bute, įvyko spaudos konferencija. V. Kapitančiukas telefonu sukvietė žurnalistus. Kun. A. Svarinskas, kun. J. Zdebskis ir aš pristatėme užsienio žurnalistams apie Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto įkūrimą Lietuvoje ir padalijome pirmuosius tris dokumentus. Žurnalistai daug klausinėjo, kokia tikinčiųjų padėtis Lietuvoje. Vakare, grįždami iš Maskvos į Vilnių, traukinyje jau klausėmės BBC pranešimo apie įvykusią konferenciją. Suvokėme, kad tai labai pavojingas žaidimas, kuris greitai gali baigtis nelaisve. Tokia buvo atviros kovos už tikinčiųjų teises pradžia, kuri, Dievo laiminama, tęsėsi net penkerius metus, iki buvusio KGB vadovo J. Andropovo išrinkimo į TSKP Generalinio sekretoriaus postą. Vėliau KGB viršininkai apgailestaus, kad leido mums, Katalikų komiteto nariams, taip ilgai veikti, nes per tą laiką iki arešto suspėjome paruošti pamainą.

Skaityti daugiau...

Mons. Alfonsas Svarinskas apie TTG Katalikų komitetą

Mons. Alfonsas Svarinskas apie TTG Katalikų komitetą

Per 53 metus okupantai kelis kartus keitė kovos taktiką prieš Lietuvą ir tikinčiuosius. Pirmiausia jie norėjo mus išžudyti ginklu. Tačiau visos tautos jiems nepavyko sunaikinti. Sovietų valdžia Lietuvoje gyrėsi išžudžiusi 25 tūkstančius partizanų - gražiausią Lietuvos jaunimą. Po Stalino mirties maždaug nuo 1955 m. sovietų valdžia ėmė keisti taktiką - pradėjo griauti tautą ir Bažnyčią iš vidaus. Šitas periodas mums buvo pavojingesnis. Pirmiausia užsimota prieš Bažnyčią, pradėta smarkiai verbuoti dvasininkus. Buvo siekiama, kad mūsų hierarchai, tada bažnyčių valdytojai (vyskupų beveik nebuvo), nerastų bendros kalbos. Nebuvo kam tiesos žodį sakyti Bažnyčios vardu, kam Bažnyčios ginti. Tai ir paskatino kurti organizaciją, kuri gintų tikinčiųjų ir Bažnyčios reikalus. Tiesa, kunigai pagal kanoną neturi teises kalbėti Bažnyčios vardu, bet tai buvo ypatinga padėtis.

Turėjo įtakos ir Maskvos stačiatikių kunigo Glebo Jakunino ir kitų įsteigtas rusų Krikščionių Komitetas tikinčiųjų teisėms ginti. Rusai kvietė į savo komitetą ir lietuvius. Pasvarstėme, kad mūsų ir jų reikalai gerokai skiriasi: mes katalikai, kovojame ir dėl Lietuvos valstybės laisvės, be to, esame toli vieni nuo kitų, ir nutarėme steigti atskirą komitetą.

1978 m. lapkričio 13 d. penki kunigai Lietuvoje įsteigėme Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetą. Pasirašėme pagal abėcėlę - Jonas Kauneckas, Alfonsas Svarinskas, Sigitas Tamkevičius, Vincas Vėlavičius, Juozas Zdebskis. Neturėjome nei pirmininko, nei sekretoriaus, vienas iš mūsų kasmet būdavo sekretorius, išsiųsdavo laiškus, pranešimus bei gaudavo atsakymus.

Skaityti daugiau...