VILNIAUS ARKIVYSKUPIJA

Adutiškis. 1972.III.13. Šios parapijos klebonas kun. B. Laurinavičius buvo iškviestas pas Religijų reikalų įgaliotinį J. Rugienį, kuris „atsakė" į Vilniaus arkivyskupijos kunigų 1971.XI.24 pasiųstą pareiškimą TSKP CK Generaliniam Sekretoriui L. Brežnevui (žr. LKB Kronika Nr. 1).

Įgaliotinis apkaltino kun. B. Laurinavičių įžūlumu, antitarybiškumu ir patarė „daugiau užsiimti pastoracija". Kadangi pokalbio metu nebuvo galima atsakyti į valdžios atstovo kaltinimus, tai 1972.VII.20 klebonas pasiuntė išsamų raštišką atsakymą. Žemiau pateikiama dalis minčių ir faktų iš minėto pareiškimo, kuris akivaizdžiai atskleidžia, kaip yra persekiojama Katalikų Bažnyčia Lietuvoje.

„Rašai vyskupams ir kunigams, kurie 'dirba Tarybų Sąjungos įstatymų ribose' ".

Šio Rugienio kaltinimo kun. B. Laurinavičius nepaneigė, nes reikėjo rašyti. Pavyzdžiui, 1972.IV.11 einantieji pareigas Lietuvoje vyskupai ir valdytojai savo ganytojų laiške pasmerkė tikinčiųjų kolektyvinius skundus tarybų valdžios atstovams. „Bažnyčios gyvenime priimta broliškai perspėti. Tai požymis Bažnyčios demokratiškumo. Kiekvienas klebonas gali sakyti savo nuomonę apie vyskupų potvarkius," rašo kun. B. Laurinavičius.

Toliau kunigas primena, kad ypatingai ateistai daug skundų rašo prieš kunigus.

1972.IV.20 Adutiškio parapijos tėvai ir motinos kreipėsi į tarybinę vyriausybę. Žemiau pateikiame ištisą pareiškimo tekstą.

TSKP Generaliniam Sekretoriui drg. L. Brežnevui
TSRS Švietimo Ministrui drg. Furcevai
Religijų reikalų Tarybos pirm. drg. Kurojedovui

Lietuvos TSR, Švenčionių raj.
Adutiškio Romos Katalikų parapijos
tėvų - motinų

P a r e i š k i m a s — P r a š y m a s

Mes ir mūsų vaikai labai dažnai patiriame nemalonumų tik dėl to, kad esame tikintieji.

1971 m. Adutiškio vidurinės m-los vadovybė nušalino mūsų vaikus nuo altoriaus. Šiemet pakėlė didžiulį triukšmą, kad kai kurie vaikai, užlipę ant viškų, su visais giedojo. Paskutiniu laiku sukėlė didžiulį triukšmą, kad mūsų vaikai apsivelka baltais rūbeliais.

Mūsų vaikų tardymai ir mūsų „perauklėjimas" pareikalauja daug sveikatos iš mūsų ir mūsų vaikų. Net tragiškai baigiasi. Motina Aleksandra Stasiūnienė, gyv. Adutiškyje, buvo pašaukta į mokyklą, nes jos sūnus Julijus eina į bažnyčią. Po pasikalbėjimo 1972. IV.7 mokykloje buvo taip suerzinta ir sujaudinta, kad greitu laiku gavo priepuoli ir 1972.IV.9 mirė. Kaip ji baisiai atrodė, kai išėjo iš mokyklos, gali paliudyti Birutė Juknienė, gyv. Adutiškyje, kuri su ja kalbėjosi.

Mokinė M. Skrickaitė, labai tyli, mandagi, gavo elgesio ketvertą. Motina pasiteiravo, už kokį nusikaltimą sumažintas laipsnis. Gavo atsakymą: „Už elgesį gavo ketvertą, nes eina į bažnyčią."

KAUNO ARKIVYSKUPIJA 

Kaunas. Į Kauno Kunigų seminarijos filosofinį kursą įstojo mokytis 10 klierikų. Du kandidatus Rugienis atmetė. Šiais metais KGB pareigūnai stojančių atžvilgiu savo veiklą sumažino. Tačiau registruojantis visi turėjo pokalbį su saugumiečiais.

Šiluva. Rugsėjo 8-15 minios žmonių plaukia į Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidus. Valdžia imasi veiksmingų priemonių sumažinti maldininkų skaičiui. Šiemet keliuose budėjo milicininkai. Štai ką pasakoja vienas maldininkas:

— Važiavome autobusu 61 žmogus. Didžiuma iš jų — pagyvenusio amžiaus. 8-10 km prieš Šiluvą milicija mus sustabdė, paėmė žmonių sąrašą ir nusivarė vairuotoją. Po kurio laiko jis grįžo su įsakymu grįžti atgal. Pavažiavę kelis kilometrus, žmonės pradėjo prašyti šoferį palaukti, kad pėsčiomis galėtų nueiti į atlaidus. Būrys maldininkų vėl ėjo pro milicininkus. Moterys priekaištavo: „Besarmačiai, ar gražu taip varginti senus žmones. Per radiją ir laikraščiuose meluojate, kad Lietuvoje religija yra laisva, o ką darote? Kristus buvo kankinamas. Mes irgi pakentėsime dėl Kristaus. Nesvarbu, kad jūs stovite su raudonomis kepurėmis, mes Šiluvą vis vien pasieksime." Pasibaigus atlaidams, pėsti grįžome 11. km. Tik tada savo autobusu parvažiavome namo.

TELŠIŲ VYSKUPIJA

Klaipėda. 1972 m. vasario mėn. Klaipėdos tikintieji nusiuntė TSKP Generaliniam Sekretoriui L. Brežnevui prašymą, kad tarybinė valdžia sugrąžintų iš tikinčiųjų paimtą bažnyčią, (žr. LKB Kronika Nr. 2). Į tikinčiųjų prašymą reagavo tik saugumo pareigūnai. Klaipėdietės Kudirkienės bute ir jos dukros bute saugumo pareigūnai net kratą darė.

1972 m. liepos mėn. Klaipėdoje tikintieji pakartotinai nusiuntė prašymą Generaliniam Sekretoriui (žr. LKB Kronika Nr. 3). Prašymą pasiuntusi Gražienė rugpiūčio 25 d. buvo iškviesta į miesto Vykdomąjį komitetą. Iš Vilniaus atvykęs Religijų reikalų įgaliotinis Rugienis Gražienei parodė tikinčiųjų prašymą su 3023 parašais ir pasakė:

— Bažnyčios negausite, nes pastatas reikalingas tiek tikintiesiems, tiek netikintiesiems. Turite bažnyčią ir melskitės. Niekas jums netrukdo. Jums ne tiek bažnyčios reikia, kiek rūpi žinias perduoti į užsienį. Jei žmonės per Velykas netelpa bažnyčioje, tai ne mūsų kaltė.

Gražienė buvo klausinėjama, kas prašymą organizavo, kas rinko parašus. Valdžios pareigūnai ją barė, kam įsipainiojusi į „politiką", ir žadėjo perduoti saugumo organams.

Plungė. Per 1972 m. D. Šeštadienio pamaldas į Plungės bažnyčią atėję du jaunuoliai, ateistai, pradėjo triukšmauti. Kadangi jie nepaisė tikinčiųjų prašymų liautis triukšmavus, zakristijonas juos išprašė iš bažnyčios.

Nakčia, apie 2 vai., žmonėms begiedant Kryžiaus kelio kalnus, šie jaunuoliai, nukabinę nuo sienos kryžių, išsinešė už šventoriaus ir jį sudaužė. Klebonas velykiniame pamoksle pasakė, kad tas, kas išniekina valstybės vėliavą, įžeidžia visus šalies piliečius. Kryžius yra tikinčiųjų vėliava, ir šiandien jis buvo išniekintas. Visa bažnyčia verkė.

Nusikaltėliai milicijos buvo sulaikyti, bet apie jų nubaudimą niekas negirdėjo. Žmonės, skaudžiai pergyvendami kryžiaus niekinimą, šneka: „štai, kokie ateistinio jaunimo auklėjimo vaisiai."

Karklėnai. 1970 m. Karklėnų vidurinės mokyklos mokinė J.J. pamaldų metu pagrodavo vargonais Pašilės bažnyčioje. Porą metų buvo ramu, bet paskui į mokyklą pradėjo plaukti skundai. Po pirmo skundo mokyt. Irena Saunorienė istorijos pamokos metu pareiškė: „Mūsų tarpe yra išsigimėlių, kuriems ne vieta tarybinėje mokykloje." Po kito skundo J. J. išsikvietęs direktorius įsakė liautis groti bažnyčioje, o mokymo dalies vedėja Irena Saunorienė, nusivedusi mergaitę su keliais kitais klasės mokiniais į chemijos kabinetą, pareiškė, kad jie būsią mokyklos ateistais. Pirmininke buvo išrinkta Aldona Butkutė, jos pavaduotoja — J.J. Tačiau abi mokinės griežtai užprotestavo, kad tokiame būrelyje nedalyvausiančios. Jadvyga kviečiama į direktoriaus kabinetą, kur jos laukė Kelmės rajono Vykdomojo komiteto pirmininkas Telyčėnas ir kažkoks nepažįstamas iš Vilniaus. Šis pilietis, tikriausiai saugumo pareigūnas, pradėjo pasakoti, kad girdėjęs jog J.J. grojanti bažnyčioje, kad jai bus užkirstas kelias į aukštąją mokyklą, kad jai ne vieta tarybinėje mokykloje. Mokinė iš apmaudo pradėjusi verkti, klausė, ką ji blogo padariusi. Tardytojas sakė, kad J.J. tikriausiai netikinti į Dievą, tik šiaip sau einanti pagroti. „Ne, aš tikiu ir mielai ten groju," pareiškė mergaitė.

PANEVĖŽIO VYSKUPIJA

Šeduva. 1972.VIII.27 Panevėžio ir Kaišiadorių vyskupijų valdytojas kan. P. Bakšys teikė Sutvirtinimo sakramentą. Valdžia leido patalkininkauti tik dviems kunigams. Konfirmuojamųjų buvo apie 3000. Pervargęs nuo įtempto darbo, vos baigęs sakyti pamokslą, zakristijoje mirė Šeduvos dekanas Pakruojo klebonas kun. Juozas Ražanskas (g. 1910 m.).

Tą pačią dieną šiame miestelyje chuliganai plytgaliu primušė einančią į namus devocionalijų pardavėją senutę. Pargriuvusią užpuolikai apspardė ir, pasigrobę rožančius su pinigais, pabėgo. Senutė ligoninėje mirė.

Joniškėlis. Čia 1972.VIII.13 buvo Švč. Mergelės Marijos į Dangų Paėmimo atlaidai. Po jų šią apylinkę aplankęs Pasvalio rajono DŽDT Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Stapulionis išsikvietė kleboną kun. B. Jarecką su bažnytinio komiteto kasininku ir juos rūsčiai barė: „Kodėl buvo kviesta tiek daug kunigų ir klierikų? Kodėl klebonas leido pamokslą sakyti kito rajono kunigui? Kodėl klebonas leido per procesiją mergaitėms vilktis tautiniais drabužiais?" Tuo tarpu atlaiduose dalyvavo tik trys kunigai ir tiek pat klierikų. Stapulionis reikalavo, kad kunigas pažadėtų daugiau neduoti mergaitėms tautinių darbužių. Kai šis atsisakė taip padaryti, tai pavaduotojas privertė parapijos komitetą pasirašyti, kad tautinius drabužius iš bažnyčios pašalins. „Neprašytas svečias" norėjo net konfiskuoti tautinius drabužius, tik nerado bažnyčios raktų.

Visame Pasvalio rajone bažnyčiose per procesijas apsirengti tautiniais drabužiais yra uždrausta.

Krikliniai. 1971 m. pabaigoje Kriklinių klebonas kun. P. Masilionis prašė Pasvalio raj. valdžios leidimo aplankyti Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančius šeimos narius. 1972 m. birželio mėn. jis gavo neigiamą atsakymą.

Dėl tokio tarybinės valdžios elgesio niekas nenustebo. Atrodo, nė pats kun. Masilionis, nes kol kas į kapitalistines šalis yra išleidžiami tik visiškai valdžiai patikimi kunigai, kurie daugiau ar mažiau reikalų turi su KGB organais. Kriklinių klebonas „nuopelnų" tarybinės valdžios atžvilgiu neturi. Vos jam atvykus į parapiją, Pasvalio rajono Vykdomojo komiteto pirmininko pavaduotojas Stapulionis griežtai įspėjo: „Sėdėk bažnyčioje! Negastroliuok po parapiją." Rajono pareigūnams nepatinka ir kun. P. Masilionio pamokslai, kuriuose paliečiami aktualūs tikinčiųjų gyvenimo klausimai. Pavyzdžiui, Kriklinių kolūkio vadovybė tiems kolūkiečiams, kurie sekmadienį eina dirbti, moka dvigubai — po 10 rub. už darbadieni. Prieš Marijos Aplankymo atlaidus (VII.2) kolūkiečiams buvo paskelbta: kas atlaidų metu dirbs, gaus po vežimą šieno. Kadangi šieno sunku gauti, tai ne vienas kolūkietis susigundė ir atlaidų metu dirbo.

VILKAVIŠKIO VYSKUPIJA

Prienai. 1972.VII.26 Prienų tikintieji nuvyko į Pravieniškių lagerį pasitikti į laisvę išeinančio Prienų vikaro kun. J. Zdebskio. Tačiau šis jau buvo paleistas. Mat, lagerio vadovybei buvo duotas įsakymas kun. Zdebskį paleisti iš vakaro, norint sukliudyti „politinę demonstraciją". Valdžios pareigūnai nuogąstavo, ką reikės daryti, jei kunigo pasitikti atvyks daug žmonių.

Parapijiečiai iškilmingai kun. J. Zdebskį sutiko rugpiūčio 27 d., sekmadienį. Kunigui po šv. Mišių grįžtant į zakristiją, vaikučiai barstė gėles. Šventoriuje vaikai ir suaugusieji sveikino buvusį kalinį. Gėlių buvo tiek daug, kad jos netilpo į kunigo rankas, tada žmonės jas klojo ant žemės.

Rugienis J. E. vysk. Labukui neleido kun. Zdebskį paskirti į Vilkaviškio vyskupiją. Praslinkus dviems mėnesiams kun. J. Zdebskis buvo paskirtas į Šilutę vikaro pareigoms.

Tai „kultūringas" ištrėmimo būdas — nori dirbti parapijoje — važiuok iš savo vyskupijos!

Kalvarija. 1972.VII.22 - 23 dienomis čia buvo teikiamas Sutvirtinimo sakramentas. Iš vakaro Kapsuko rajono pareigūnai įsakė Kalvarijos klebonui nuimti lauke iškabintus garsiakalbius. Liepos 22 d. net nebuvo sakomi pamokslai, „kad valdžia nesupyktų". Sutvirtinimo sakramentą priėmė apie 4000 vaikų.

 Dieve, pažvelk į Lietuvą, šiandien einančią skaudžiu kryžiaus keliu.

 Teatneša ši sunki dalia ne pražūtį, o tautos prisikėlimą.

 Per nusikaltimų debesis tepasiekia Tave, dangiškasis Tėve, mūsų atsiprašymo balsas, nes sunkūs nusikaltimai it pančiai prislėgė mūsų tautą.

 Daugelis jos vaikų nebemato Tėvęs, Dieve, ir savo amžinojo tikslo.

 Tepraeina greičiau ta kančios taurė pro mūsų tautą.

 Kol tu, Viešpatie, pasilenksi prie savo kenčiančių vaikų, padėk kantriai ir ištvermingai pakelti priespaudos naštą, kuri temdo mums saulę ir skaudina širdį.

 To prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen. 

 Tėve mūsų. Sveika, Marija. Garbė Dievui.