|
Aušra I t.
|
Turinys |
 |
 |
|
PRATARMĖ |
|
|
Rusų okupuotoje Lietuvoje greta "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos" 1975 m. pradėjo "eiti", kad ir nereguliariai, naujas periodinis leidinys "Aušra", kurios paskelbtoji medžiaga būtinai žinotina visam Laisvajam pasauliui, ypačiai lietuviškajai išeivijai ir tiems, kuriems rūpi Lietuvos išlaisvinimas.
Senosios "Aušros" (1883-1886 m.) išėjo tik 40 numerių. Tai nedaug, bet senoji "Aušra" savo užsibrėžtąjį tikslą visiškai pasiekė. "Aušros" karšti raginimai lietuviams prabusti, privedė prie 1918.11.16 d. Lietuvos valstybės nepriklausomybės atstatymo akto, atvedė lietuvius į savarankiškos valstybės kelią. Senojoje "Aušroje" dr. J. Basanavičiaus ištarti žodžiai, kad lietuvių tauta turi turėti tokias pat teises, kokias turi ir kitos laisvosios tautos, tapo realybe. Tos "Aušros" pasėlis - Lietuvos vardo įpilietinimas pasaulio viešajame gyvenime, lietuvių politinis atgimimas.
Ryšium su 1939 m. Stalino-Hitlerio "paktu", Lietuvos valstybė vėl neteko nepriklausomybės: Lietuvą vėl užvaldė senas josios savarankiškumo priešas - Rusija. Naujoji rusų okupacija, kad ir išviršiniai turi kitokias formas negu carinės Rusijos okupacija vad. "Šiaurės-Vakariniame Krašte", iš esmės tėra tik senosios, carinės okupacijos tęsinys. Naujoji Lietuvos okupacija, ypačiai nuo 1944 m. nepalyginamai yra žiauresnė už M. Muravjovo valdymo laikotarpį. Dabar lietuvių tauta bolševikinės Rusijos planingai naikinama ne tik fiziškai, bet ir dvasiškai. Todėl nenuostabu, kad Lietuvoje atgimė mintis leisti periodinį leidinį, kuris eitų senosios "Aušros" vardu ir keliu.
1975 m. spalio - 1977.11.16 d. laikotarpiu išėjo penki naujosios "Aušros" numeriai, deja, spausdinami ne spaustuvėje, bet tik rašomąja mašinėle. Ši "Aušra" Lietuvoje leidžiama pogrindyje ir slapta pasiekia laisvąjį pasaulį. Savo ryšiui su senąja "Aušra" pabrėžti, naujoji "Aušra" ir savo numeraciją susiejo su senosios "Aušros" numeracija (1977.11.16 d. yra išėjęs Nr. 5 (45).
Kai L.K.B. Kronika daugiausia duoda žinių apie okupuotos Lietuvos religinio gyvenimo persekiojimą, "Aušra" informuoja apie kultūrini ir politinį lietuvių genocidą bei bando formuluoti nurodymus, kuriais turi vadovautis lietuviai Lietuvoje, kad kiek galint sėkmingiau galėtų priešintis okupanto siekimams ir, kad neleistų okupanto klaidinamiems silpnesniems lietuviams tapti savo tautos kenkėjais.
Visa "Aušros" skelbiama medžiaga yra svarbi, bet ypačiai ji kelia aikštėn sustiprintą lietuviško jaunimo rusinimą, nurodo to rusinimo metodus ir techniką. Apie tai "Aušros" Nr. 2/42 rašoma: "...Rusiškas imperializmas savo tarnybai yra tvirtai pajungęs mokyklą. Tai, ką Raudonoji armija pradėjo durtuvais ir tankais, ką saugumas palaiko teismų ir kalėjimų pagalba, mokykla turi užbaigti ir įtvirtinti. Mokyklos uždavinys yra įamžinti rusų viešpatavimą visuose jų pavergtuose kraštuose, diegti jaunajai kartai valstybinę ideologiją, virtusią religiniu surogatu ir pamažu juos surusinti. Išorinis įvairių tautų jungimas į rusų imperiją turi užsibaigti vidiniu jos sulydymu. Vykdydama šį uždavinį, mokykla atvirai ir beatodairiškai puola ir griauna bet kurią kitą pasaulėžiūrą, grubiai braunasi į mokinių sąžinę, klastingiausiomis priemonėmis bruka ateizmą... Šiandien valstybinė "Religija" yra daug labiau nepakantesnė ir netolerantiškesnė, negu bet kuri kita religija praeityje. Tarybinėje rusų imperijoje tvirtai galioja dėsnis: - 'Kieno valdžia, to ir religija'."
Dar sunkesnė lietuvių padėtis Sovietų Sąjungoje už Lietuvos ribų. Pavyzdžiui, sovietinėje Gudijoje 1941 m. buvo likę apie 50.000 lietuvių, kurie ten gyveno ištisus šimtmečius. Tose vietovėse dabar nėra nei vienos lietuviškos mokyklos. Ten lietuviai negali gauti net Lietuvoje leidžiamų knygų ir laikraščių. Lietuviams kolchozininkams, už vaikų mokymą lietuviškai atimami sklypeliai prie sodybų. Lietuviai, bandantieji dirbti lietuvišką darbą, sistemingai terorizuojami, baudžiami. Maskva planingai siekia, kad Gudijoje neliktų nei vieno lietuvio. Todėl lietuvybė Gudijoje sparčiai nyksta.
Toliau "Aušra" primena apie Prūsų lietuvių išnykimą Tilžės, Ragainės ir kitose apskrityse. Juos anksčiau naikino vokiečiai, bet pražygiavus sovietinei armijai jie visiškai išnyko. 1939 m. Karaliaučiaus srityje buvo apie IV2 milijono gyventojų, kurių tarpe buvo 450.000 lietuvių kilmės gyventojų ir apie 200.000 dar mokėjo kalbėti lietuviškai (1923 m., tuoj po Klaipėdos sukilimo, toje Prūsų užnemunėje, aplink Tilžę, visur buvo galima susikalbėti lietuviškai, o 1944 m. rugpiūčio mėn., važiuojant arkliais šalutiniais keliais net iki Elbingo kaimuose dar būta lietuvių, mokėjusių lietuviškai), o dabar tose srityse tų lietuvių nebėra.
Viena iš didžiųjų lietuvių tautos nelaimių yra tolydžio Lietuvoje vis didėjantis alkoholizmas. Kai 1858 m. Valančius kvietė lietuvius būti blaiviais, rusų statistikos duomenimis, Kauno gubernijoje (t.y. Lietuvoje be Vilniaus krašto ir Suvalkijos) buvo išgeriama apie vieną milijoną kibirų (kibiras -12,299 litrų) degtinės, o 1975 m. dabartinėje Lietuvoje buvo išgerta 6 milijonai kibirų, t.y. apie 73.794.000 litrų degtinės. Nekalbant apie tai, kad visos pajamos už parduotą degtinę (1975 m. tai sudarė apie » 500.000.000 rublių) tenka valdžiai, bet svarbiausia alkoholis žudo žmones ir fiziškai ir psichiškai. 1975 m. tarptautiniame gydytojų suvažiavime Švedijoje buvo konstatuota, kad žmogus išgeriantis per mėnesį 1000 gramų (t.y. apie vieną literį) alkoholio yra reikalingas kruopštaus gydymo. 1975 m. duomenimis ("Švyturys", 1975.XII.23, Nr. 23), Lietuvoje vidutiniškai išgeriama dvigubai daugiau. 1940 m. vienas Lietuvos gyventojas per metus išgėrė 2.2 litro degtinės, o dabar apie vienuolika kartų daugiau!
Savaime suprantama, kad ir kruopščiausias dabartinės, okupuotos Lietuvos įvykių bet padėties aprašymas nepajėgs atvaizduoti lietuvių tautos išgyvenamo tragizmo visumos, bet krašto balsas, balsas tų, kurie kasdieną Lietuvoje tą terorą išgyvena, turi būti žinomas ir girdimas laisvajame pasaulyje. Laisvojo pasaulio lietuviai turi apie tai ne tik žinoti, bet ir kitus informuoti.
Komunistai nesitenkina žmonių turto nusavinimu. Jie siekia sukomunistinti žmogaus mintijimą ir širdį. Jų siekis - paveikti žmones, kad jie galvotų taip, kaip jiems įsakoma, ir kad būtų visiškai ištikimi Maskvai. Sovietų filmų režisieriaus Eizenšteino paruoštame filme "Jonas Žiaurusis" caras šaukia: "Dvi Romos (t.y. Roma ir Konstantinopolis) krito, trečioji Roma - Maskva stovi, ketvirtosios Romos nebus, o trečioji Roma pasauliui vadovaus!". To tikslo šiandieninė Maskva dar labiau siekia negu carinė Rusija. Visiškas Lietuvos ir lietuvių surusinimas - vyriausias Maskvos tikslas.
Visa tai ir apsprendė būtiną reikalą išleisti visus iki šiol išėjusius naujosios "Aušros" numerius.
Akademinės Skautijos Leidykla
|
|
PIRMIEJI "AUŠROS" SPINDULIAI |
|
|
Gedimino laikus
Vaidevutis garsus
Prikeltų! Bet kur Vaidevutis?
Maironis
Beveik po šimto metų vėl iš naujo pasirodo "Aušra". Lietuvos istorija tarsi pasikartoja, - carinė okupacija pasikeitė į tarybinę. Iš naujo iškilęs pavojus lietuvių tautos egzistencijai. Pavojuje atsidūrė ypatingai dvasinės vertybės: tikėjimas, dora, kalba, literatūra ir visa lietuviškoji kultūra. Mūsų tautos priešai ir į jos ateiti toliau neįžvelgia vaikai ruošia tautai pražūtį. Šito siekiama klasta, melu ir apgaule. Planingai ir maskuotai Lietuva dvasiškai žlugdoma ir fiziškai naikinama. Dalis tautos nepastebi šios nelaimės ir nesirūpina gresiančiu pavojumi. Kartais nesuprasdami, o kartais dėl duonos kąsnio jie tampa tautos engėjų talkininkais.
Šiandien stengiamasi nutylėti didvyriška Lietuvos praeitis. Nenuostabu, kad mūsų mokyklose taip mažai vietos skiriama senovės Lietuvos istorijai, taip skurdžiai leidžiama istorinė literatūra ir ta pati cenzorių yra negailestingai žalojama, o prieš karą išleisti Lietuvos istorijos vadovėliai rūpestingai naikinami. Klastojant istorinius faktus, norima apjuodinti Lietuvos praeitį.
Nutylima ne tik tautos praeitis, bet ir tamsiosios šiandieninio gyvenimo pusės. Kalbama apie augančius miestus, didžiuojamasi kurortais ir augančiomis gamyklomis, bet tylima apie besiplečiantį nusikalstamumą, lagerius ir siaubingas ligas.
Mažai kas tinkamai rūpinasi ir Lietuvos ateitimi, ypač jos dvasinės kultūros vertybėmis. Tautos dėmesys ir jėgos nukreipiamos tik į medžiaginės kultūros kėlimą - į gamyklas, planus, sportą, o dvasinės kultūros dirvonai užleidžiami. Ištižusią, materialinėmis gėrybėmis besisotinančią ir girtuokliaujančią tautą nesunku nutautinti ir sunaikinti.
Mūsų tautą reikia pabudinti iš to dvasinio miego. Maironio žodžiais tariant, reikia naujo Vaidevučio... Šito uždavinio ir imasi iš naujo atgaivinta "A u š r a".
|
|
Metrika |
|
|
|
LIETUVA
AKADEMINĖS SKAUTUOS LEIDYKLA ČIKAGA 1977
AUŠRA
1975.X— 1977.11.16
Redagavo ir vardų rodyklę parengė
Jonas Dainauskas
Copyright 1977 by
Akademinės Skautijos Leidykla
8913 So. Leavitt Street
Chicago, III. 60620, U.S.A.
Tiražas 750 egz.
Spausdino V. Vijeikio spaustuvė
|
|
|
|
