Nuo 1977 m. gegužės iki 1978 m. kovo mėn. Lietuvos pogrindyje išėjo penki nauji "Aušros" numeriai (6-10). Kiekvienas jųjų turi apytikriai, apie 50 mašinėle rašytų puslapių ir pradėdamas kuriuo nors Lietuvos himno posmu. Juose paliečiami tokie klausimai: 1) nuolatiniai patriotų areštai, kratos, literatūros konfiskavimai, 2) V. Petkaus, B. Gajausko ir kitų bylos, 3) Helsinkio nutarimų komiteto narių persekiojimai, 4) kraštotyrininkų veiklos naikinimas, 5) persekiojamo Lietuvos jaunimo reakcijos, 6) rašytojo J. Baltušio melai apie LTSR "suverenumą", 7) lietuvių ir žydų santykiai, 8) Lietuvos istorijos falsifikavimas, 9) lietuvių kalbos ir lietuviškumo persekiojimas, 10) kalintų ir tremtų lietuvių poezija ir t.t.
8-me numeryje yra 12 eilėraščių "Erškėčiams žydint". Gal "poetinio meno estetams" tie eilėraščiai atrodys primityvūs... bet jie "buvo sukurti ir dainuojami bei deklamuojami miškuose, lageriuose, taigose". Jų tekstus perdavęs lagerininkas sakė: "Ir po daug metų atsimenu tas dainas. Jas kartojau dažnai, ypač sunkiose valandose... Jos mus guodė, gaivino, stiprino, drąsino kaip Sibiro lietuvaičių maldaknygė..." Eilėraščio "Tėveli, kur tu?" žodžiai rašyti krauju: "Mažyčiai neturi mamytės — Ji mirė šaltam Sibire. Turėjo tik vieną tėvelį — Ir tas jau ant gatvės purve... Ir savo mažyčių našlaičių — Daugiau nematys niekados..."
Keturi jaunuoliai savo 1977.XI.8 pareiškime LTSR A.T. Prezidiumo Pirmininkui rašo: "Liaudies rašytojas J. Baltušis su pasididžiavimu teigia, kad Lietuva šiandien "laisva", "nepriklausoma". Kiekvienam aišku, kad laisvos valstybės piliečiai karinę tarnybą atlieka savo tėvynėje. Net fašistinė Lietuva, vispusiškai priklausiusi nuo užsienio imperialistų, savo karių nesiųsdavo atlikti tarnybą į Vokietiją ar Angliją..."
"Aušra" didelį dėmesį kreipia į Lietuvos istoriją, istorikus bei jųjų raštus ir priekaištauja, kad "krašto istorija, tautinį jausmą praradusių mokytojų brukama suklastojimų forma". Lietuvos praeitis menkinama, nutylima ir rusinama.
Gudijoje nuo amžių gyvenantieji lietuviai už viešą (nors ir savo tarpe) lietuvių kalbos vartojimą baudžiami, persekiojami. Ten per gyventojų surašinėjimus lietuviai "planingai" užrašomi nelietuviais. Lietuvių mokyklos, ten veikusios ir lenkų laikais, po karo rusų buvo uždarytos. Į prašymus (su tūkstančiais parašų) leisti atidaryti lietuvišką mokyklą atsakoma su pašaipa, kad "šito nebuvo ir nebus". "...Nei carų valdymo metu, nei baltalenkių okupacijos laikais dabartinėje Baltarusijos respublikoje gyveną lietuviai dėl savo tautybės nebuvo taip persekiojami, kaip po Antrojo pasaulinio karo, esant tarybų valdžiai..."
"Aušros" pateikta medžiaga rodo, kad atėjo laikas viešai kelti balsą prieš lietuvių persekiojimus vien už tai, kad už Lietuvos ribų Sovietijoje atsidūrę lietuviai nori išlikti lietuviais. Tai nėra vien Helsinkio konferencijos nutarimų laužymas, o sąmoningas lietuvių tautos dalies naikinimas. Lietuvos lietuviai negali prieš tai kovoti. Užtat, tuo stipresnė turi būti laisvojo pasaulio lietuvių kova prieš tą lietuviškumo genocidą.
Akademinės Skautijos Leidykla
|
|
AUŠRA
1977.V. 12— 1978 M. KOVAS
[NR. 6/46/—10/50/]
II
LIETUVA
AKADEMINES SKAUTUOS LEIDYKLA ČIKAGA 1978
Redagavo ir vardu rodyklę sudarė
Jonas Dainauskas
Copyrighi 1978 by
Akademinės Skautijos Leidykla
8913 So. LeaviH Srreet
Chicago, III. 60620, U.S.A.
Tiražas 750 egz.
Spausdino V. Vijeikio spaustuvė
|
