Šeštasis Lietuvos pogrindyje leidžiamo žurnalo AUŠROS rinkinys apima 26, 27, 28, 29 ir 30 numerius, pasirodžiusius su 1981 m. vasario — 1982 m. kovo datomis.
Lyginant šiuos AUŠROS numerius su ankstyvesniaisiais matyti, kad žurnalo struktūra yra pastovi. Kiekviename numeryje pateikiamos: 1) bėgamosios žinios (ypač SOS! ir Žinios skyriuose), 2) numerio laikotarpio aktuali tema ir 3) didesni rašiniai pagrindiniais Lietuvos pogrindžio veiklos klausimais, k.a. rusinimas, demoralizacija, bolševistinės propagandos melai, lietuvių bylos, lietuvių veikėjų bei jų artimųjų persekiojimai, visą tai, senosios AUSZROS pavyzdžiu, perpinant rašiniais iš Lietuvos istorijos.
26-tame numeryje ,,Tūkstantmetės genocido tradicijos" rašinyje rašoma: ,,. . . pačias didžiąsias, pačias baisiausias nuoskaudas esame patyrė iš rusų. Nusimetusi mongolų-totorių jungą, bet iš savo buvusių valdovų pasisavinusi daug valstybinių ir politinių metodų, Maskva savo valdžion paėmė ne tik rusiškas žemes, pavergė giminingas baltarusių ir ukrainiečių tautas, bet, grobdama kitų tautų žemes Pavolgyje, Pauralyje, Sibire, Pabaltijyje, Maskvos valstybė išaugo į didžiule kolonijine Rusijos imperiją, išaugusią ant daugelio rytų Europos ir šiaurės Azijos tautų ir tautelių sutryptos laisvės ir pačios rusų tautos skurdo, beteisiškumo . . . Rusiškosios valstybės plitimą lydėjo nenutrūkstama rusų kolonizacija . . . Tarybų Sąjunga . . . šias tautas stengiasi nužudyti, sulydyti į tariamą ,,tarybinę", o ištikrųjų rusišką tautą. Marksistinė doktrina apie tautinių skirtumų išnykimą komunizme šioms užmačioms kaip tik tarnauja . . . Dabar rusinimas, suartinimas ir suliejimas su rusų tauta aiškinamas ne kaip rusiškų žemių sugrįžimas į Rusijos motinėlės prieglobstį, bet kaip ,,Tautų brolybė". ,,Tautų suartėjimas" . . . Pati brutaliausia rusiškojo kolonializmo politika, kultūrinė priespauda, ekonominis išnaudojimas, dvasinis teroras vykdomi su šiais gražiais, bet su tikrove nieko bendro neturinčiais šūkiais ir teorijomis. Tuščiomis frazėmis ir nevykdoma konstitucija pridengtas tautų lydymo katilas . . .",
28-me numeryje Lietuviai ir rusai" rašinyje pateikiama virtinė kaltinimų rusams. Čia rašoma: ,,. . . Mes kaltiname rusus, kad, pasibaigus (1-jo Pas.) karo veiksmams ir tarp abiejų šalių pasirašius taikos sutartį, garantuojančią Lietuvos suverenumą ir užtikrinančią nesikišimą į vieną kitos gyvenimą, rusai pastoviai kišosi į mūsų reikalus . . . Mes kaltiname rusus, kad, skelbdami kaimyninių šalių sienų neliečiamybe ir suverenumo gerbimą, jie paslapčia 1939 m. rugpjūtį pasidalijo Lenkiją, Pabaltijo šalis ir Suomiją. Molotovo-Ribentropo paktas — nenuplaunama dėmė Rusijai . . .".
AUŠROS puslapiuose atsiranda ir didesnių rašinių, knygų paskelbtų pogrindyje, aptarimai, recenzijos. Taip 28-me numeryje yra aptariama Vytauto Skuodžio 222 p. knygą ,,Dvasinis genocidas Lietuvoje", kur autorius apžvelgė 7057 ateistines publikacijas periodikoje, 509 ateistines brošiūras ir knygas ir 1.1. Tai disertacijos lygio mokslinis darbas, kuriame padaryta ateistinės propagandos Lietuvos spaudoje 1940-1976 m. analizė. Pagal sovietinės propagandos duomenis ,,tikėjimas į Dievą yra blogesnis ir pavojingesnis už girtavimą — 26 kartus, nepilnamečių nusikalstamumą — 80, jaunimo moralinį pakrikimą — 94, šeimų griuvimą — 113, chuliganizmą — 166 kartus. Sovietiškas teismas už tą knygą Vyt. Skuodį nubaudė 7 met. kalėti atliekant bausme griežto režimo lageryje ir 5 met. nutrėmimo. Baigdamas tos knygos recenziją (viso 5 p.) recenzentas primena, kad į dvasinio genocido sąvoką įeina ne tik religinių pažiūrų, bet ir istorinės atminties naikinimas jaunosios kartos sąmonėje, rusifikacija ir kita. 29-me numeryje, nekrologe apie buv. tremtinį Alfonsą Andriukaitį rašoma, kad jo atsiminimai (iš tremties Sibire),,Bausmė be nusikaltimo" buvo išspausdinti pogrindinio ,,Lietuvių Archyvo" šeštame numeryje.
Akademinės Skautijos Leidykla
|
