Vilnius.1974 gegužės 16 Vilniaus Konservatorijos vyr. dėstytojas Aloyzas Jurgutis, keliaudamas po Europą, nelegaliai perėjo Jugoslavijos - Italijos sieną. Šiuo metu gyvena JAV.
1974 rugsėjo antroje pusėje Lietuvos KP CK agitacijos ir propagandos skyriaus vedėjo pavaduotoja Lamachina paskambino „Žinijos" pirmininkui JT. Nekrošiui ir pareikalavo atleisti M. Jurgutienę iš darbo. Rugsėjo 22 Jurgutienei reikėjo apleisti darbovietę.
Jurgutienė keletą kartų buvo saugumo tardoma. Saugumiečiai reikalavo, kad Jurgutienė paveiktų savo vyrą ir šis nedalyvautų lietuvių emigrantų veikloje. Už tai pažadėjo ją su dukra Daina išleisti į užsienį.
Jurgučio dukra Daina taip pat buvo du kartus tardyta.
Aloyzo Jurgučio bylą Saugumo komitete veda papulkininkis Baltinis ir majoras Kovaliovas. Saugumiečiai stengiasi Jurgutį apšmeižti Vilniaus inteligentijos akyse, pavaizduodami jį kaip amoralų žmogų.
Krakės
Religijų reikalų tarybos įgaliotiniui
kun. Juozo Vaicekausko,
gyv. Pajieslio kaime, Kėdainių raj.
P a r e i š k i m a s
Kėdainių raj. Krakių vidurinėje mokykloje yra persekiojami ir diskriminuojami vaikai, kurie lanko Pajieslio bažnyčią. Tikintys vaikai visaip išjuokiami, bauginami; jiems net grasinama, kad bus pašalinti iš mokyklos. Neseniai moksleivės: Palmyra Rybelytė, Zita Šilkaitytė, Albina Miniotaitė ir kitos už bažnyčios lankymą buvo nubaustos — į pažymių knygutę įrašyta, kad jų elgesys nepatenkinamas. Moksleivei Lionei Burdaitei pareikštas griežtas įspėjimas. Kaip yra įbauginti tikintys vaikai Krakių mokykloje — kalba kad ir toks faktas. Nors Krakių miestelyje yra bažnyčia, vaikai dėl persekiojimų į ją negali nueiti. Aštuonis kilometrus jie ateina pėsčiomis į Pajieslio bažnyčią, kad galėtų atlikti išpažintį. Patys vaikai verkdami pasakoja man, kaip jie yra išjuokiami ir persekiojami dėl savo religinių įsitikinimų.
Krakių mokyklos direktorė priekaištavo mergaitėms, kad jos, eidamos į bažnyčią, teršiančios mokyklos garbę. Praėjusiais metais du buvę Krakių mokyklos moksleiviai plėšikavo, apiplėšė ir Pajieslio bažnyčią. Jie tikrai suteršė mokyklos garbę. Galima suprasti dorų, sąžiningų mergaičių ir jų tėvų skausmą, kai jos palyginamos su vagimis ir plėšikais.
Pokario metais valdžios organai vertė Lietuvos kunigus pasirašyti po šiuo komunistų sukurtu dokumentu:
„Mes ryžtingai smerkiame ir protestuojame!
Romos popiežius Pijus XII išleido dekretą, kurį 1949 liepos 13 paskelbė taip vadinama Vatikano „Šv. Kanceliarijos Kongregacija", apie atskyrimą visų katalikų - komunistų ir jiems prijaučiančių nuo Katalikų Bažnyčios. Dekretas draudžia katalikus įstoti į kompartiją, arba remti ją, draudžia leisti, platinti ir skaityti komunistines knygas, laikraščius, žurnalus, o taip pat rašyti juose; dekretas paliepia įtartiems anksčiau išvardintuose veiksmuose katalikams neteikti Komunijos ir kitų sakramentų.
Panašaus viduramžių dekreto, kurį labai ryžtingai smerkia platūs katalikų sluoksniai, pasirodymas liudija apie Katalikų Bažnyčios vadovybės susirūpinimą, kilusį dėl milijonų katalikų pasitraukimo nuo reakcijos kurso, kurį su tokia aistra skelbia Vatikanas. Jie atsisako nuo reakcinės Vatikano politikos, nuo agresyvinių imperialistinių planų rėmimo politikos. Dirbantieji katalikai visame pasaulyje vis tvirčiau ir tvirčiau kelia savo balsą už taiką, prieš karą; tuo ir aiškinamas jų pritarimas ir parama progresyvioms organizacijoms, kurios stoja už taiką ir tautų gerbūvį, ir pirma viso ko darbininkų ir komunistų partijoms, žygiuojančioms kovos už taiką ir demokratiją avangarde.
Vatikanas mano grasinimais ir represijomis sutvirtinti savo menkėjančią įtaką tikinčiųjų masėse.
Popiežius Pijus XII savo dekretu paskelbė prakeikimą maždaug V3 žmonijos. Pagal tikrąją Vatikano potvarkio esmę — nuo Katalikų Bažnyčios tektų atskirti 70 milijonų profesinių sąjungų narių, o taip pat 600 milijonų žmonių, kurių delegatai dalyvavo kartu su komunistais pasauliniame taikos šalininkų kongrese. Be to, popiežius baugina prakeikimu kiekvienam piliečiui bet kokios šalies, kurios valdžioje yra ir komunistai, už šios vyriausybės įsakymų vykdymą.