• Lietuvos kunigų kreipimasis į klierikus
• Religinių bendruomenių „sutartys"
• Iš „LKB Kronikos" archyvo
1977 m. kovo 19 d.
LKB KRONIKA Nr. 26
Perskaitęs duok kitam! Eina nuo 1972 metų.
Iš Romos Tėvynę pasiekė žinia, kad vyskupas dr. Matulaitis-Labukas prašosi Romos Kurijos iškviečiamas tvarkyti Lietuvos Bažnyčios reikalų—tikriausiai tartis dėl naujų vyskupų paskyrimo. Tie Bažnyčios reikalai tikrai nenormalūs, šiuo metu nei viena Lietuvos vyskupija neturi savo vyskupo ordinaro, daugumą vyskupijų valdo ne vyskupai, o valdytojai, du vyskupai—J. Steponavičius ir V. Sladkevičius—jau daugiau kaip 15 metų be teismo ištremti iš savo vyskupijų. Ar normali padėtis, kad Lietuvos katalikai neturi maldaknygių, katekizmų, o jaunimas prievarta bedievinamas? Nenormali padėtis, kad Kunigų seminarijai vadovauja tiek Tėvynėje, tiek visame pasaulyje susikompromitavęs dr. V. Butkus.
„LKB Kronika", kaip vienintelis laisvas tikinčiųjų ir kunigų balsas, jaučia pareigą pareikšti: Lietuvai reikia ne naujų vyskupų, o naujų kunigų. Vyskupas tarybinėje sistemoje nėra pajėgesnis už paprastą kunigą—vyskupijos valdytoją tvarkyti Bažnyčios reikalų. Net vaikai Lietuvoje žino, kad kunigus į parapijas skirsto ne vyskupas ar valdytojas, o valstybinis saugumas bedievio K. Tumėno rankomis. Neperdėsime tvirtindami, kad keliems klierikams ir šv. aliejams pašventinti šiuo metu Lietuvoje vyskupų yra pakankamai. Bažnyčios ateitis Lietuvoje priklausys ne nuo vyskupų ar valdytojų skaičiaus, bet nuo pasišventusių eilinių kunigų darbo pastoraciniame fronte. Šiuo metu bedieviška valdžia siekia vyskupo fioletais pridengti Lietuvos Katalikų Bažnyčios tragediją prieš pasaulio viešąją nuomonę. Dabartinėje padėtyje Maskva į vyskupus nepraleis ne tik gerų, bet ir vidutinių kandidatų, tai kokia nauda Bažnyčiai iš naujų vyskupų paskyrimo?
„LKB Kronika" kreipiasi į visus, kuriems rūpi persekiojamos Bažnyčios reikalai—įspėkite Apaštalų Sostą dėl bedievių kėslų. Tai gyvybinis Lietuvos Katalikų Bažnyčios reikalas!
Mus pasiekia liūdnos žinios apie Kunigų seminariją ir pastaruoju metu ten įsivyraujančią dvasią. Neminėdami konkrečių faktų, atkreipiame jūsų dėmesį — broliai, nepasenkite savo dvasia. Tik pasenęs žmogus perdėtai trokšta poilsio, patogumų, šilumos ir gero maisto. Jaunimas turi būti veržlus, nepaisąs jokių sunkumų, nes jį degina dideli siekimai. Verta prisiminti mūsų praeities jaunimą. Jis organizuodavo būrelius, rašė, kritikavo, ginčijosi. Ir nė vienos dejonės dėl sąlygų sunkumo! Visi pergyveno dėl pavergtos Tėvynės. Nevalgę, blogai apsirengę, visas jėgas atiduodavo knygų ir laikraščių leidimui bei platinimui.
Kunigų maža, todėl Lietuva laukia ryžtingų ir gilios dvasios kunigų. Kiek buvo nukankinta kunigų ir vyskupų už savo ištikimybę Bažnyčiai ir Tėvynei, o kiek jų šiandien prieš laiką miršta, nes Gulago salynai iščiulpė jų jėgas. Jų vietą turi užimti ne lepšiai, bet jauntaviškai degantys šventu idealizmu. Jūs turėsite kelti Tautos dvasią, drąsiai stoti prieš melą, smurtą, neapykantą ir vergystės dvasią.
Ar pajėgsite, jei dabar jklimpsite į patogumų ir savimylos balą?!
Mes norime jūsų dėmesį atkreipti į Valančių, kuris taip sumaniai priešinosi Lietuvos nutautinimui ir pravos-lavinimui; į vysk. T. Matulionį, kuris triskart ėjo kančios keliu komunistiniuose lageriuose, bet niekada nenusikalto savo sąžinei. Neužmirškite, kad Tauta nurašys į sąšlavyną visus konformistus ir „diplomatus", kurie sunkiausią valandą ėjo su Bažnyčios ir Tėvynės priešais, kurie sočiai pavalgę snaudė, kai priešas negailestingai visus dusino ir smaugė.
1977 m. sausio mėn. pabaigoje Lietuvoje pasirodė naujas leidinys kunigams „Tiesos kelias". Savo išore jis panašus į „LKB Kroniką" ir kt. pogrindžio leidinius. „Tiesos kelias", leidėjų teigimu, būsiąs „langas, pro kurį turi pakliūti daugiau šviesos į kunigų gyvenimą". Jis žada dalintis su kunigais pastoracijos patirtimi, supažindinti su naujovėmis teologijoje ir filosofijoje ir pateikti žinių iš katalikiškojo pasaulio.
Perskaičius „Tiesos kelio" numerį, lieka geras įspūdis — leidėjai rašo aktualiais klausimais ir bando dalykiškai spręsti.
Reikia tik pasidžiaugti, kad „Tiesos kelias" išėjo kaip tik laiku, nes tarybinė valdžia planuoja kunigams leisti oficialų leidinį, panašų į „Maskvos patriarchijos žurnalą". Tokio leidinio Lietuvos kunigai nepageidauja.
„LKB Kronika" ragina visus kunigus aktyviai įsijungti į „Tiesos kelio" leidimą bei platinimą.
1977 m. pradžioje buvo iškrėsti šių asmenų butai:
1. Onos Grigaliūnienės, gyv. Kaune,
2. Leonardo Stovskio, gyv. Kaune, LTSR 25-čio g.
3. Jono Petkevičiaus, gyv. Šiauliuose. Paimta: fotoaparatas, Papini „Kristaus istorija" ir kt.
4. Balio Gajausko, gyv. Kaune, Spynų g. 3-8
1977 m. pradžioje buvo suimta Panevėžyje Ona Pranckūnaitė.
Daugiau žinių apie šias kratas ir O. Pranckūnaitės suėmimą „LKB Kronika" neturi.
* * *
Vilnius
Pasirodė leidinio „Dievas ir Tėvynė" 3-sis numeris. Straipsnyje „Žmonija visada tikėjo į Dievą" atsakoma į S. Markonio knygos „Netiesą sakote, kunige!" priekaištus.
Didžiausią leidinio dalį užima straipsnis: „Aš esu Kelias, Tiesa, ir Gyvenimas", kuriame, remiantis įvairiais šaltiniais, įrodomas Kristaus istoriškumas.
Straipsnyje „Kas tas ateizmas?" pateikiama duomenų, kaip ateizmą vertina žymūs pasaulio žmonės, pats gyvenimas ir šv. Raštas.
Straipsnyje „Tikėjimas—amžinoji šviesa" kritikuojamas telefilmas „Ar tiki?"
Leidinys vidutinio formato apima 68 psl.
***
AKIVAIZDI „LAISVĖS" ILIUSTRACIJA
Kaunas
Lietuvos aukštųjų mokyklų politinis ir religinis studentų tramdymas iš saugumo darbuotojų pareikalauja vis didesnių pastangų. Kiekvienai aukštajai mokyklai priskirta pastovūs „šefai"—saugumo darbuotojai, kurie kaip vorai rezga savo tinklą: verbuoja dėstytojus iš kiekvienos grupės bent po vieną studentą, administracijos darbuotojus, kad vieni kitus sektų, stebėtų, klausytų ir pranešinėtų, kad „viskas" būtų saugumui žinoma; kad kiekvienas, kur jis bebūtų ir kuo beužsiimtų, visą laiką būtų baimės persekiojamas, kad gal kas nors nugirs jo šnekas, o nugirdęs praneš, kad tiek studentus, tiek dėstytojus apimtų kraštutinės nevilties nuotaikos: nors visiems akivaizdus grubiausias melas ir prievarta, vis tiek nieko nepadarysi, prieš vėją nepapūsi.