• Sovietinė valdžia. „LKB Kronika" ir Bažnyčia Lietuvoje:
        a) aktyvių kunigų niekinimas,
        b) „LKB Kronikos kompromitavimas,
        c) kunigų vienybės klausimas,
        d) kontaktai su vakarų pasauliu,
        e) kunigų tarybos,
        f) ar tai politika?
        g) bijoti represijų ar ne?
    • Anilionis vėl „moko" dekanus
    • Kratos, tardymai ir areštai
    • Mūsų kaliniai
    • N. Sadūnaitė laisvėje!
    • TTG Katalikų komiteto dokumentai
    • Žinios iš vyskupijų
    • Tarybinėje mokykloje
    • Bažnyčia sovietinėse respublikose:
        a) Baltarusijoje,
        b) Ukrainoje.
    • Nauji pogrindžio leidiniai

1980 m. liepos 30 d.

LKB KRONIKA Nr. 44

Eina nuo 1972 m. 
Perskaitęs duok kitam!

Numeris skiriamas Nijolei Sadūnaitei, kurią tikinčioji 
Lietuva su džiaugsmu sveikina sugrįžus iš Gulago į 
Tėvynę ir dėkoja už jos meilę, kančią ir auką.

1. Aktyvių kunigų niekinimas

    Lietuvos Katalikų Bažnyčios gyvenime per pastarąjį dešimtmetį yra įvykę esminių pasikeitimų. Jeigu Stalino ir Chruščiovo represijų įtakoje anksčiau pas daugelį kunigų vyravo pasyvumo ir bejėgiškumo nuotaikos (būdavo sakoma: „Su galva sienos nepramuši"), tai paskutiniu metu jos nyksta. Kunigų persiorientavimui gerąja kryptimi didelės įtakos turėjo rusų disidentai, parodę daug aukos ir ryžto kovoje prieš melą ir prievartą, už pagrindines žmogaus teises, ir Lenkijos dvasininkai su kardinolu Višinskiu priešakyje, labai energingai kovojantys už pilną religinę laisvę savo šalyje. Lietuvos kunigai ir tikintieji jau seniai suprato tiesą, kurią gražiai išreiškė popiežius Jonas Paulius II, sakydamas, kad religinės laisvės tikintieji tiek turėsią, kiek jos išsikovosią. Iš tikrųjų dešimties metų kova neliko be rezultatų: Kunigų seminarijos limitas buvo padidintas keturis kartus (nuo 5 iki 20 kandidatų per metus), šiais metais katalikai po 40-ties sovietinės valdžios metų sulaukė pirmosios katekizmo laidos; nepaisant valdžios draudimo, beveik visose parapijose viešai katekizuojami vaikai, mokiniai dalyvauja procesijose, patarnauja Mišioms ir t.t. Lietuvoje kiekvienam aišku, kad sovietinė valdžia bent laikinai kai kur atsitraukė ne dėl kunigų-valdžios kolaborantų „diplomatinių žygių", bet dėl to, kad tikinčioji liaudis ir kunigai nuolatos reikalauja savo teisių, o ne vienas sudėjo net laisvės auką, pvz., kun. A. Šeškevičius (už vaikų katekizaciją), Petras Plumpa (už religinę literatūrą), Nijolė Sadūnaitė (už „LKB Kronikos" dauginimą) ir kiti.

    1980 m. gegužės 21 d. Religijų reikalų taryba į Kauno Kuriją atsiuntė šitokią telegramą:

    „1980 m. gegužės 29 d. Kauno miesto Vykdomojo komiteto patalpose bus pravedamas pokalbis su Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos Dekanais ir Vicedekanais. Pokalbio pradžia 12 vai. Prašome užtikrinti visų Dekanų ir Vicedekanų dalyvavimą".

    Gegužės 29 d. susirinkusiems dekanams ir vicedekanams kalbėjo Religijų reikalų tarybos įgaliotinis Petras Anilionis. Jo kalbos pagrindinė mintis: „Religinis ekstremizmas" trukdo kunigams vykdyti tarybinius įstatymus ir Religinių susivienijimų nuostatus.

    Pokalbio pradžioje įgaliotinis stengėsi išaiškinti religinio ekstremizmo atsiradimo priežastis. Jo nuomone, yra dvi pagrindinės priežastys:

    1. Kunigai — „ekstremistai" siekia pasižymėti (nori, kad jų pavardes paskelbtų Vatikano radijas, o jų nuotraukas atspausdintų užsienio laikraščiuose).

    1980 m. gegužės 29 d. tardymui į Vilniaus KGB buvo iškviestas Sasnavos klebonas kun. Albinas Deltuva. Čekistas Rainys klausinėjo apie suimtąją Oną Vitkauskaitę: ar ji tikrai dirbusi prie Sasnavos bažnyčios, ar ji kartais neduodavusi skaityti LKB Kroniką? Tardytojas teiravosi, ar kun. Deltuva tikrai pasirašęs kai kuriuos sovietinei valdžiai adresuotus dokumentus. Tardymo protokolo kunigas nepasirašė, motyvuodamas, jog jis nesąs tikras, kad tardytojai nagrinėja nusikaltimą. Jo nuomone, po keliasdešimties metų gal būt tiems, kuriuos dabar laiko nusikaltėliais, bus statomi paminklai. Tardytojas Rainys tvirtino, kad jie abu — kunigas ir tardytojas — šito nesulauksią. Paleisdamas kun. Deltuvą į namus, tardytojas Rainys tvirtino, kad kunigai — Svarinskas, Tamkevičius ir Zdebskis — veltui deda pastangas, vis tiek nieko nepasikeisią.

*     *     *

    1980 m. birželio 2 d. į Kauno m. Valstybinio saugumo komiteto skyrių buvo iškviesta Bernadeta Mališkaitė. Auklėjamąjį darbą atliko kažkoks pavardės neišdrįsęs pasisakyti saugumietis. Dvi su puse valandos jis aiškino, koks turįs būti tikintysis. Tardytojas nėrėsi iš kailio, norėdamas įtikinti, kad Bažnyčia Lietuvoje turinti pilną tikėjimo laisvę; sakėsi esą labai humaniški ir iš bažnyčios nieko neišvaro. Pokalbio metu čekistas ištisai šmeižė kunigus, vadino juos vanagais ir kraugeriais. Kartas nuo karto sekė klausimai: ar pažįsta suimtąją Navickaitę, Janulį, ar nematydavo jų lankantis Onos Vitkauskaitės bute?

    Povilas Buzas — gimęs 1919 m. sausio 3 d. Prienų rajone. Bačkininkų km., gausioje katalikiškoje šeimoje. Povilas buvo devintas iš dešimties vaikų. 1920 m. mirė jo tėvas, o 1928 m. — motina, todėl Povilui teko nuo vaikystės daug dirbti ir neturėjo galimybės mokytis. Jis baigęs vos 4 klases.

    Sovietinei valdžiai okupavus Lietuvą, Povilas Buzas įsijungė į partizaninę kovą prieš okupantus. 1946 m. buvo suimtas netoli Veiverių ir nuteistas 10 metų kalėti. Bausmę atliko Intoje, Komi ASSR.


    1956 m. sugrįžo į Lietuvą ir sukūrė šeimą. Augino du sūnus. Paskutiniu metu gyveno Birštone.

    Povilas Buzas — taurus lietuvis ir uolus katalikas. Jo veikla ir kančia lageryje bus didelis įnašas Tautos ir Bažnyčios prisikėlimui.

*     *     *

Įstaigos VS-389/35 Viršininkui
Pil. Pliuirienės Aldonos, Antano, gyv. LTSR, Kauno raj. Kulautuvoje, Akacijų g. 23-2,

1980 m. gegužės 6 d. Nijolė gavo telegramą iš Šveicarijos, Ciuricho, kurioje rašoma:

    „Tarptautinis Krikščioniškas Solidarumas" maloniai siunčia Jums sveikinimus iš metinės konferencijos, vykstančios Guriche. Delegatai ir stebėtojai iš 14 kraštų paskelbė savo solidarumą su Jumis Jūsų drąsioje kovoje už tikėjimo ir sąžinės laisvę. Mes ir toliau įjungsime Jus į savo maldas, ir toliau informuosime krikščionis apie Jus. Malonėkite atsiminti, kad mes taip pat esame reikalingi Jūsų maldų ir palaikymo, kviečiant į solidarumą krikščionis visame pasaulyje.
  

Su nuoširdumu 
Jūsų „Tarptautinis Krikščioniškas
Ciurichas,...................Solidarumas"
Šveicarija.......................Delegatai:

*     *     *

    1980 m. liepos 8 d., baigusi ištrėmimo bausmę Sibire-Bogučanuose, Nijolė Sadūnaitė gavo pasą ir per Rygą išskrido į Vilnių. Liepos 9 d., vos spėjus lėktuvui nusileisti Rygos aerouoste, stiuardesė įsakė visiems keleiviams paruošti pasus ir bilietus, kuriuos, išlipant iš lėktuvo, tikrino trys uniformuoti milicininkai. Patikrinę N. Sadūnaitės ir jos palydovo pasus, pareigūnai paaiškino, jog jiems esą kažkokių neaiškumų ir pakvietė sėstis į šalia lėktuvo stovinčią automašiną, kurioje laukė trys čekistai iš Vilniaus. Po penkių valandų kelionės „Volga" pasiekė Vilnių. Atvežę prie pat namų Architektų gatvėje, saugumiečiai palinkėjo Nijolei, „kad daugiau nereikėtų susitikti" ir paleido.

    Dokumentas Nr. 31. — adresuotas TSKP Generaliniam Sekretoriui L. Brežnevui. Išleidimo data — 1980 m. kovo 12 d. Dokumente ginamas Tikinčiųjų teisėms ginti krikščioniškojo komiteto sekretorius Viktor Kapitančiuk, provoslavų Religinio seminaro steigėjas Aleksandr Ogorodnikov ir kt. už tikėjimą suimti asmenys.

    Dokumentas Nr. 32 — išleistas 1980 m. birželio 21 d. Pateikiame pilną dokumento tekstą:

Lietuvos KP Centro Komitetui ir Vyriausybei


    š.m. Valstybinio saugumo komiteto darbuotojai, apkaltinę tarybinės santvarkos šmeižimu, suėmė keturis kovotojus už Lietuvos tikinčiųjų teises: Povilą Buzą, Anastazą Janulį, Genovaitę Navickaitę ir Oną Vitkauskaitę. Suimtiesiems iškeltos baudžiamosios bylos. Visuotinai tvirtinama, kad jie būsią baudžiami už „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos" gaminimą ir platinimą.

    Ar suimtieji — Buzas, Janulis, Navickaitė ir Vitkauskaitė — yra nusikaltėliai? Ne. Mes apklausėme daugelį šiuos suimtuosius gerai pažinojusių žmonių — jie visi tvirtino, kad suimtieji yra dori lietuviai ir pavyzdingi katalikai, kuriems tik pavydėti galima moralinio kilnumo. Tokius žmones kaltinti tarybinės santvarkos šmeižimu bei juodinimu yra nesąžininga ir žema.

    Vyžuonos (Utenos raj.). 1980 m. iš gegužės mėn. 16 d. į 17-tą dieną naktj piktadariai apiplėšė Vyžuonų bažnyčią. Pagrobta: didžiojo altoriaus centrinis brangus paveikslas, šoninio altoriaus švč. Marijos Skausmingosios paveikslas, šoninio altoriaus švč. Jėzaus širdies paveikslas, nuo sienos didelis šv. Antano paveikslas, iš tabernakulio paimta monstrancija su ostija, komuninė su komunikantais (vienas komunikantas rastas prie altoriaus laiptų ant kilimo, lyg perlenktas, bet ne perlaužtas;. Be to, paimta virš tabernakulio buvęs didž. altoriaus kryžius, iš šoninio altoriaus šv. Kryžiaus relikvijorius, stiprintuvas ir du mikrofonai.

*     *     *

    Vilnius. 1980 m. Vakarų spauda ir radijas paskelbė suimtojo Vilniaus Valst. Universiteto docento Vytauto Skuodžio pareiškimą (1979.XI.25), kuriame jis save laiko „šeštuoju Lietuvos tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų komiteto nariu".

    1979 m. gruodžio 16 d. pareiškime TTG Katalikų komitetui doc. Vytautas Skuodis rašo: „Kadangi aš paskelbiau savo įstojimą į Katalikų komitetą nesuderinęs su kitais to komiteto nariais (. . .), tai prašau mano anksčiau paminėtą kreipimąsi laikyti negaliojančiu".

    Prienai. 1980 m. balandžio 18 d. Prienų vid. mokyklos moksleiviai Aldonas Gudaitis ir Algis Gudaitis buvo iškviesti pas mokyklos direktoriaus pavaduotoją. Čia jų laukė Prienų saugumiečiai, kurie mokinius nusivežė į Prienų KGB būstinę. Abu mokiniai buvo klausinėjami, kur jie buvę vasario 15-17 dienomis; jie buvo kaltinami, kad vasario 16 d. iškėlė trispalvę Nepriklausomos Lietuvos vėliavą. Broliai Gudaičiai šį kaltinimą paneigė. Tardytojai elgėsi labai grubiai ir dažnai rėkė: „Kokios tau laisvės reikia!? Negana, kad pavalgęs . . . Snargliau, ne su tokiais susitvarkėme, ir su tavimi susitvarkysime."

    Pustrečios valandos varginę nekaltus vaikus paleido, įsakę, kad rytojaus dieną į saugumą prisistatytų jų tėvas.

*     *     *

    Prienai. 1980 m. gegužės 14 d. į Prienų KGB buvo iškviesta Vida Mačiulytė. Saugumiečiai mokinę klausinėjo, ar ji rašiusi sveikinimus kaliniams — Plumpai, Sadūnaitei ir kt., ar einanti į bažnyčią, ar pažįstanti brolius Gudaičius ir kt.

*     *     *

   Pakuonis (Prienų raj.). Birželio 27 d. į Pakuonio bažnyčios šventorių buvo susirinkę būrys mergaičių. Artėjant atlaidams, jaunosios adoruotojos mokėsi barstyti gėles. Tuo metu atėjo Pakuonio mokyklos direktorė Deltuvienė, apylinkės pirmininkė Pečkienė, partijos sekretorė Padrezienė ir su didžiausiais grasinimais išvaikė mokinukes, aiškindamos, kad moksleiviai negali dalyvauti procesijoje.

Baltarusija

    Gervėčiai. 1980 m. gegužės mėn. pradžioje Gervėčių bažnyčios klebonas kun. Zenevskij Josif Ivanovič vietos apylinkės buvo nubaustas administracine 50 rb. bauda už tai, kad miestelyje susitikęs su mokiniais pasisveikindavo, o kartais kai kuriuos pakviesdavo ateiti į pamaldas bažnyčioje ir pasiteiraudavo, kaip jiems sekasi mokslas. Tuo kunigas esą peržengęs tarybinius įstatymus — už bažnyčios ribų vedęs religinę propagandą.

    Skundą Gervėčių apylinkės Vykd. komitetui parašė Gervėčių vid. mokyklos užklasinio darbo organizatorė Murina Taisą Nikolajevna, o pasirašė visa mokyklos administracija.

    Baltarusijoje  katalikų  kunigas,  matyt, yra lygus raupsuotajam, kuriam susitikti ir bendrauti su žmonėmis yra draudžiama įstatymu.

*     *     *
  Ukraina

    Tą pačią dieną, kai 1975 metų vasarą L. Brežnevas deklaravo, kad TSRS egzistuoja tikėjimo laisvė, Lvovo prokuroras ir teisėjai perskaitė teismo nuosprendį graikų-katalikų kunigui Michailui Vinickiui penkis metus kalėti ir tris metus tremties už tariamą merginos Novosad suluošinimą ir vaikų katekizavimą. Teismas vyko visą savaitę. Kun. M. Vinickis buvo kaltinamas tuo, kad savo maldomis paveikęs merginą psichiškai.

    Redakciją pasiekė tik vienas leidinys — Vytis, Nr. 4. (1980 m. kovo-balandžio mėn.). Leidinio turinys: Dybenko — Generalgubernatorius Lietuvai; J. Sasnausko atviras laiškas; Atviras laiškas antrajam sekretoriui N. K. Dybenkai; A. Statkevičiaus pareiškimas N. K. Dybenkai; D. Keršiūtės pareiškimas liaudies teismui; Dokumentas SNO Generaliniam Sekretoriui; Pareiškimas TSRS Gen. Sekretoriui L. Brežnevui; Lituanistinis Aničo avangardizmas; Nauji Lietuviškos Helsinkio grupės nariai; Kronika; Kovojusiems; Rastinas.

*     *     *
L i e t u v i ,     n e u ž m i r š k !

    Petras Plumpa (Permės sr.), Petras Paulaitis (Mordovija), Sergiejus Kovaliovas (Mordovija), Viktoras Petkus (Čistopolio kalėjimas), Balys Gajauskas (Mordovija), Vladas Lapienis (tremtis Tėjoje), Antanas Terleckas (laukia teismo), Julius Sasnauskas (laukia teismo), Povilas Pečeliūnas (laukia teismo), Vytautas Skuodis (laukia teismo), Algirdas Statkevičius (laukia teismo), Anastazas Janulis (laukia teismo), Povilas Buzas (laukia teismo), Genovaitė Navickaitė (laukia teismo), Ona Vitkauskaitė (laukia teismo), Jadvyga Stanelytė (laukia teismo) ir kiti neša nelaisvės pančius, kad tu galėtum laisvai gyventi ir tikėti!