16498 + 14284

1973 m. gegužės viduryje Lietuvos tikintieji pasiuntė TSRS Aukščiausios Tarybos Prezidiumui skundą ir du pareiškimus, kuriuos pasirašė keliolika tūkstančių tikinčiųjų. Šie pareiškimai atsirado todėl, kad nesiliauja tikinčiųjų diskriminacija.

Kaip buvo renkami parašai?

Pareiškimų tekstai per rankas pasklido po visą Lietuvą. Kiekviename lape, kuriame turėjo pasirašyti tikintieji, buvo visas pareiškimo tekstas, su kuriuo pasirašantysis turėjo susipažinti. Atsirado labai daug žmonių, kurie, gilaus tikėjimo paskatinti, skaudžiai išgyvendami Tėvynės ir Bažnyčios teisių varžymus, paaukojo daug laiko ir pastangų, kol surinko 30782 parašus. Juk visa tai reikėjo padaryti laisvu nuo darbo metu, nuolat rizikuojant pakliūti į saugumo rankas. Kas nėra rinkęs parašų mūsų sąlygomis, niekada nesupras, kiek didvyriškumo ir pasiaukojimo parodė parašų rinkėjai.

Kaip reagavo tikintieji, jiems pasiūlius pasirašyti? Daugelis entuziastiškai, nesvyruodami pasirašydavo, ypač, jei jiems būdavo aiški parašų rinkėjo asmenybė. Tuo atveju, kai rinkėjas būdavo nepažįstamas, daug kas suabejodavo, ar čia nebus valdžios provokacija, ar nebus pakenkta Bažnyčiai ir tikintiesiems. Kai kurie tėvai iš baimės neleido vaikams pasirašyti.

Skaityti daugiau...…

Pastaruoju metu Kompartija ypač domisi moksleivių ir akademinio jaunimo auklėjimu. Spaudos puslapiai mirgėte mirga straipsniais, raginančiais labiau rūpintis jaunimo materialistinės pasaulėžiūros ugdymu, „tarybinio patriotizmo" ir „proletarinio internacionalizmo" principų skiepijimu.

1. Lietuvos praeities neigimas bei niekinimas.
„Per Lietuvos TSR istorijos pamokas reikia ryžtingai šalinti viską, kuo vienaip ar kitaip pasireiškia reakcingų praeities reiškinių idealizavimas. Aiškinant istorinius įvykius Lietuvoje, turi būti konkrečiais pavyzdžiais įrodyta, kad tikroji istorijos kūrėja buvo liaudis, o ne kunigaikščiai — išnaudotojų klasės atstovai." (Tarybinė Mokykla, 1971, Nr. 3).

LKP CK pirmasis sekretorius A. Sniečkus kovo mėn. kalbėjo respublikos partinio aktyvo susirinkime: „Nerimą kelia tai, kad, nagrinėjant istorinę praeitį, kartais neišvengiama tam tikro jos idealizavimo... Antai, kai kurie Istorijos instituto etnografijos sektoriaus darbuotojai, užuot gvildenę šiuolaikinę tematiką, pradėjo bemaž išimtinai nagrinėti praeities problemas. . . Kritiškai savo darbą turėtų įvertinti ir leidyklos. Kartais jų veikloje buvo pastebimas aškus nuolaidžiavimas kai kurių asmenų perdėtam, dažniausiai dirbtiniam susižavėjimui žila senove. .."

„Tiesa" (1973.111.27) primygtinai reikalavo:  „Būtina kovoti prieš pasitaikančias senovės idealizavimo tendencijas."

Skaityti daugiau...…

INSTRUKCIJA TARYBINĖMS ĮSTAIGOMS
(tarnybiniam naudojimui)

Medžiaga tema „Katalikybė Lietuvoje ir dabartis".

Rinkimo metodika

Medžiaga minėta tema renkama moksliniais tikslais, siekiant giliau pažinti procesus šiuolaikinėje katalikybėje, o taip pat ir kitose konfesijose. Medžiaga renkama kompleksiškai: tiriama dvasininkijos pamokslinę veikla bei kitos pastoricinio darbo formos, bažnytinio aktyvo vaidmuo religinėje bendruomenėje ir kulto tarnų veikloje, religinės propagandos materialinė bazė (bažnyčios, kulto reikmenys, chorai ir t.t.), stebimas kulto modernizavimas.'

Pamokslinė veikla

Pamokslų klausymui parenkami aktyvūs ateistai, turintys pakankamą išsilavinimą. Neatlikinėdamas religinių apeigų, bet elgdamasis kultūringai, ateistas atidžiai išklauso pamokslų ir vėliau atkuria jų turinį, nieko nepridedamas nuo savęs. Pamokslo aprašyme turi būti šie duomenys: a) pamokslo vieta (rajonas, bažnyčia) , laikas (data, valanda), pamokslininko pavardė, vardas, iš kur jis; b) pamokslo turinys. Trumpai atpasakota evangelija. Pamokslo turinys atkuriamas kaip galima plačiau, pilniau ir tikslingiau, griežtai prisilaikant objektyvumo principo. Į pamokslo turinį jokiu būdu neleistina įjungti savo komentarų bei išvadų. Savo pastabas, komentarus, išvadas galima pateikti, aprašius pamokslo turinį, pažymint „pastabos"; c) pamokslo forma: skaitė iš konspekto, naudojosi planu, kalbėjo be konspekto ir be plano; pamokslo trukmė; minčių dėstymo nuoseklumas; kitos pamokslininko priemonės tikintiesiems paveikti.

Skaityti daugiau...…

1973 m. pradžioje kai kurių rajonų ir miestų vykdomieji komitetai pareikalavo, kad visos įstaigos, ūkiai ir organizacijos, tuo pačiu ir religinės bendruomenės, prisiųstų rašomųjų mašinėlių šriftus. Štai pavyzdys:

„Prašau iki š.m. kovo 22 d. prisiųsti Vykdomajam komitetui Jūsų vadovaujamoje įstaigoje (įmonėje, ūkyje, organizacijoje ar privačių asmenų) turimų rašomųjų mašinėlių šriftų pavyzdžius. Jų reikia atspausdinti du pirmuosius egzempliorius standartiniame popieriaus lape pagal pridedamo teksto pavyzdį.

Be to, prašau pranešti mums, kokios pas Jus dar yra rašomos mašinėlės, kurių šriftų pavyzdžių atsiųsti negalite dėl sugedimo, remonto bei kitų priežasčių."

Siunčiant šriftų pavyzdžius, reikia nurodyti rašomos mašinėlės numerį bei pavadinimą.

Skaityti daugiau...…

VILNIAUS ARKIVYSKUPIJA

Vilnius. 1972 m. pabaigoje buvo išspausdintas Šventasis Raštas - Naujasis Testamentas maždaug 10000 egzempliorių tiražu. 1973 m. vasario mėnesį kunigai galėjo jį pasiimti iš kurijų. Mažesnių parapijų klebonai gavo tik po kelis egzempliorius. Didesnėms parapijoms teko po 10 egz. iki 20. Kalbama, kad vidutiniškai parapijai teko po 10 egzempliorių. Du Šv. Rašto egz. skiriami parapijos bažnyčiai, du — kiekvienam kunigui, o likusius klebonas turi teisę išdalinti savo nuožiūra aktyvesniems katalikams. Vienam katalikui vidutiniškai tenka Šv. Rašto vienas lapas!...

Pasakojama, kad spausdinant „Vaizdo" spaustuvėje Šventąjį Raštą, darbininkų kolektyvas buvo parinktas tik iš partiečių. Nepaisant jų „ištikimybės" valdžiai, nemažas skaičius Šventojo Rašto iš spaustuvės dingo.

Pasirodžius Šventajam Raštui, kai kurie Vilniaus ateistai, apsimetę katalikais, bandė iš klebonų nupirkti Šv. Raštą, kad kuo mažiau jo patektų tikintiesiems.

Skaityti daugiau...…