1. Priežastys, nulėmusios Komiteto įsikūrimą.

Atgijusi po sunkių Stalino valdymo metų Lietuvos Katalikų Bažnyčia vėl bandė ieškoti elementariausių teisių — teisės gyventi. Buvo pradėta bažnyčiose katekizuoti vaikus, leisti vaikams bei jaunimui patarnauti šv. Mišiose, adoruoti; pareikalauta, kad būtų grąžintos sovietinės valdžios atimtos bažnyčios . . . Kaip atsakas iš valdžios pusės už vaikų katekizavimą buvo suimti kunigai: Šeškevičius ir Zdebskis; į tikinčiųjų prašymus grąžinti Klaipėdos bei kitas bažnyčias buvo atsakyta patyčiomis arba kapų tyla, aktyviai bažnytinėse apeigose dalyvaujantys vaikai bei jaunimas — terorizuojami mokslo bei darbo įstaigose.

Tokia Bažnyčios padėtis negalėjo nejaudinti uolių, Dievui ir Tėvynei pasišventusių kunigų. Reikėjo rasti būdų užstoti nekaltai kenčiančius. Kažkas privalėjo, gindamas kitus, stovėti pirmose gretose. Taip 1978 m. lapkričio 13 d., Maskvos Krikščionių komiteto pavyzdžiu, Lietuvoje įsikūrė Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas. Pirmieji Komiteto nariai buvo kunigai: Jonas Kauneckas, Alfonsas Svarinskas, Vincas Vėlavičius, Sigitas Tamkevičius, Juozas Zdebskis.

Skaityti daugiau...…

Kartu su mūsų Ganytojais ir visais kunigais mes, Lietuvos tikintieji, kuo nuoširdžiausiai sveikiname Jus, Šv. Tėve, jau ketvirtį amžiaus garbingai, drąsiai, ištikimai ir vaisingai besidarbuojantį .šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus vardu suteikta Vyskupo galia.

Šiandien mes nė vienas iš Nemuno šalies negalime suklupti prie Jūsų garbingojo Sosto papėdės, todėl savo širdyje klaupiamės prie Jūsų Sosto, reikšdami giliausią pagarbą ir padėką už Jūsų rūpestį ir dėmesį, rodomą mažai mūsų tautai.

Dėkodami ir prašydami Jums tolimesnės palaimos, siunčiame dangiškajam Tėvui Jo Sūnaus Jėzaus Kristaus nekruvinąją Auką, prie jos jungdami Sibiro kankinių ir dabartinių mūsų tautiečių kančias už Bažnyčią ir Tėvynę, už religijos ir sąžinės laisves. Tebūna tai kaip padėkos, pagarbos ir ištikimybės šventajam Sostui ženklas.

Lietuvos tikintieji

1983 m. gegužės 17 d. į Kauno Kuriją išklausyti Religinių   reikalų   tarybos  įgaliotinio  Petro  Anilionio pamokymų buvo sukviesti Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos dekanai ir vicedekanai. Įgaliotinio kalba sukosi apie praeitų metų liepos-spalio mėnesiais tarybinei valdžiai atsiųstus Lietuvos kunigų pareiškimus. Pareiškimų svarstyti į Lietuvą vasario mėnesį buvo atvykęs atsakingas darbuotojas iš Maskvos Religijų tarybos. Čia jis susitiko ir kalbėjosi su Lietuvos vyskupais, lankėsi Kunigų seminarijoje, o pasikalbėti su dekanais įgaliojo P. Anilionį. Kadangi pareiškimų, siųstų iš įvairių Lietuvos vyskupijų, reikalavimai analogiški, P. Anilionis darė išvadą ir tvirtino, kad juos inspiravo vienas centras. Susirinkimo pradžioje įgaliotinis pacitavo tarybinės Konstitucijos 50-tą straipsnį, kuriame rašoma, kad LTSR piliečiams garantuojama sąžinės laisvė išpažinti bet kurią religiją arba neišpažinti jokios, praktikuoti religinius kultus arba vesti ateistinę propagandą. P. Anilionis iš kailio nėrėsi, įrodinėdamas, kad vien už tai, jog dvasininkijai ir tikintiesiems leidžiama praktikuoti religinius kultus, jie privalo tylėti, kai ideologiniai darbuotojai veda ateistinę propagandą, nes priešingu atveju, įgaliotinio žodžiais tariant, jau būtų pažeista ateistų sąžinės laisvė. Kažkas yra pasakęs:,,Vilkui avelę leista papiauti, o piaunamai avelei neleista nė bliauti", šitokį principą įgyvendina ir ,,demokratiškiausioji" pasaulyje tarybinė Konstitucija, užgarantavusi ateistinei propagandai laisvę, davusi teisę ateistams griauti religiją visomis moderniausiomis priemonėmis, kai tuo tarpu tikintiesiems, kurie sudaro Lietuvos gyventojų daugumą, palikta teisė tyliai kentėti.

Skaityti daugiau...…

TSKP Generaliniam Sekretoriui TSRS Aukščiausios 
Tarybos Prezidiumo Pirmininkui J. Andropovui

Kauno Arkivyskupijos kunigų


P a r e i š k i m a s

Lietuvos kunigus ir tikinčiuosius labai sukrėtė valdžios akcijos prieš Lietuvos Katalikų Bažnyčią, suimant ir teisiant kunigus — Alfonsą Svarinską ir Sigitą Tamkevičių.

Mūsų spauda, aprašydama teismo procesą, nenurodė nė vieno nusikaltimo, už kurį teisiamas kun. A. Svarinskas, prieš valstybę ar jos santvarką. Nurodyti tariami nusikaltimai buvo grynai religiniai veiksmai, kurie valstybei nedarė jokios žalos.

Suimtieji kunigai, kaip Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto nariai, atitinkamiems valstybės organams įteiktuose dokumentuose taip pat nė vienu žodžiu nepasisakė prieš valstybę ar jos santvarką, o tik kėlė viešumon faktus, rodančius tikinčiųjų diskriminavimą įvairiose gyvenimo srityse. Jų visa veikla buvo iškėlimas aikštėn ateistų savivaliavimų, užgaunančių tikinčiųjų jausmus. O jei tie savivaliavimai buvo keliami viešumon, tai ar galima tai laikyti valstybės ir jos santvarkos šmeižimu ir užtai bausti?

Skaityti daugiau...…

Šiluvos atlaidai
Marijos gimimo šventė Lietuvoje ne vienoje parapijoje pažymima iškilmingais atlaidais, o garsiausi šios šventės atlaidai būna Šiluvoje ir Trakuose.

Šiais metais Šiluvoje atlaidų metu dalyvavo apie 45-50 tūkstančių maldininkų iš visos Lietuvos ir kaimyninių respublikų. Minios tikinčiųjų su rožančiais rankose keliais ėjo visas oktavos dienas apie koplyčioje esantį Marijos altorių, prašydami Dievo Motinos globos sau ir persekiojamai Lietuvos Bažnyčiai. Šv. Komunija tikintiesiems buvo dalinama ne tik bažnyčioje ir koplyčioje, bet ir šventoriuje. Išdalinta 40 tūkstančių.

Rugsėjo 11 d., sekmadienį (tai pagrindinė atlaidų diena), šv. Mišių auką aukojo vyskupai — Liudvikas Povilonis ir Romualdas Krikščiūnas. Po pamaldų daugybė tikinčiųjų, tame tarpe nemažai jaunimo, kalbėdami rožančių už suimtus kunigus, keliais ėjo nuo didžiojo altoriaus apie bažnyčią. Tikinčiųjų priekyje ėjo kunigai: Vaclovas Stakėnas ir Leonas Kalinauskas. Praeitus dvejus metus tokiai eisenai vadovavo kun. A. Svarinskas.

Skaityti daugiau...…