Š.m. rugsėjo 24 d. iš Bakalo lagerio, atsėdėjęs bausmę, į laisvę buvo paleistas inž. Vytautas Vaičiūnas. Prie lagerio garbingą kalinį pasitiko jo brolis ir jaunimas, atvažiavę iš Lietuvos. Tėvynėje sugrįžusį šiltai pasveikino jaunimas ir bičiuliai.
Inž. V. Vaičiūnas grįžo pavargęs, bet stipria dvasia. Lageris buvo bendro režimo, dėl nešvaros ir gausybės parazitų nuolatos kildavo epidemijos dezinterijos, kurių metu inžinerius vos išliko gyvas.
Šiuo metu V. Vaičiūnas gyvena Kaune.
1983 m. gegužės 16 d. 10 val. Vilniaus Aukščiausiame teisme buvo pradėta nagrinėti Garliavos gyventojos Jadvygos Bieliauskienės byla. J. Bieliauskienė kaltinama parašų rinkimu po pareiškimu KP CK pirmajam sekretoriui Petrui Griškevičiui dėl tikinčio jaunimo persekiojimo, bendradarbiavimu „LKBK", vaikų būrimu į ratelius bei organizavimu nacionalistinio turinio vaidinimų.
Beveik visi teisme liudininkais dalyvavę vaikai ir jaunimas J. Bieliauskienę charakterizavo kaip labai gerą, aukštos moralės tikinčią moterį. Garliavos I-os vid. mokyklos direktorius Nausėdas savo parodymuose liudijo, kad J. Bieliauskienės nepažįsta, bet jau nuo 1939 m. pastebėjęs, jog vadovaujamoje mokykloje būriuojasi ne vienos klasės, t.y. įvairaus amžiaus mokiniai. Buvo gauta žinių, kad tikintys mokiniai renkasi kartu atšvęsti gimtadienių; priimtas nutarimas, kad tokiuose suėjimuose privalo dalyvauti vienas iš pedagogų. Direktorius paminėjo, kaip iš komjaunimo išstojo mokiniai — Gluoksniai ir Artūras Slepkovas. Nemažai dėmesio savo kalboje jis skyrė Mindaugui Babonui, pasakojo, kaip Mindaugas savo mokykliniuose rašiniuose Dievą buvo pradėjęs rašyti didžiąja raide, o į mokytojų perspėjimus, kad tai yra bendrinis žodis ir jį reikia rašyti mažąja raide, atsakęs: „Jums tai gal ir bendrinis žodis, o man tikrinis". Kalbėjo, kaip M. Babono rašinį apie taiką reikėjo net perduoti atitinkamoms instancijoms. Teisėjui paklausus, kas vaikams darė tokį poveikį, direktorius atsakė, kad jo manymu, buvęs Garliavos vikaras kun. Vaclovas Stakėnas.
1983 m. spalio 5 d. į Vilniaus saugumo komitetą tardymui, kaip liudininkas kun. Sigito Tamkevičiaus byloje, buvo iškviestas jo Ekscelencija tremtinys vyskupas Julijonas Steponavičius.
Tardymo metu vyskupas J. Steponavičius atsisakė būti liudininku kun. S. Tamkevičiaus byloje ir pareiškė, kad, kaip vyskupas, jis gali tik didžiuotis tokiu kunigu, bet jokiu būdu jo neniekinti.
Į klausimus, ar matęs „Kroniką", ar neprisidėjęs prie Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto dokumentų rašymo ir t.t., vyskupas atsisakė kalbėti. Tardymas truko apie 3 valandas. Po tardymo protokolu vyskupas J. Steponavičius nepasirašė.
Čekistas, išleisdamas vyskupą J. Steponavičių pietų pertraukai, pasiliko jo pasą ir įsakė 15 val. prisistatyti į saugumą. Po pietų tardytojas ir dar vienas čekistas prikaišiojo ir mokė vysk. J. Steponavičių, kam šis priimąs pas save kunigus, tikinčiuosius ir šiaip įvairius interesantus, barė, kad remias Tikinčiųj ų teisėms ginti katalikų komitetą, pogrindžio leidinį „Kroniką", kodėl nenori ramiai gyventi, kam rūpinasi ne savo reikalais ir panašiai. Toks pokalbis tęsėsi 1,5 valandos.
Vilnius. Liepos 28-31 d.d. iš Kybartų, Vilkaviškio, Kapsuko bei kitų Lietuvos vietų į Vilniaus KGB buvo pasiųsta daugybė sveikinimo telegramų, vardo dienoje adresuotų suimtajam Kybartų parapijos klebonui, TTGKK nariui kun. Sigitui Tamkevičiui. Tikintieji norėjo bent kuklia atvirute ir keletu šiltų žodžių išreikšti savo meilę ir pagarbą saugumo izoliatoriuje kalinamam kunigui. Deja, beveik visos telegramos buvo grąžintos siuntėjams su paaiškinimu — adresatas nurodytoje vietoje negyvena.
* * *
Šiemet sukanka 20 metų kai Viktoras Petkus eina Gulago salyno keliais. Ta proga jis rašo:
„Jaunystės metais jau teko atsidurti tiesiog gyvenimo malūne, kur neišvengiamai tenka pabūti tarp girnų, kur reikia kažką žinoti ir apsispręsti, kad išliktum. Bet gyvenimo upė nusinešė detalių kalnus, drama nuslūgo, bepaliko esmės projekcija, jos ieškojimas ir suvokimas.
Telšiai. 1983 m. liepos mėn. 9 d. naktį nežinomi piktadariai pakartotinai išplėšė šventoriuje esantį koplytstulpį ir išnešė naujai įdėtą Rūpintojėlio figūrėlę.
* * *
Viešvėnai (Telšių raj.). 1983 m. balandžio 20-21 d. naktį iš koplytėlės Viešvėnų bažnyčios šventoriuje pavogtos nežinomo liaudies meistro iš medžio išdrožtos dvi klūpančių angelėlių ir Sopulingosios Dievo Motinos figūrėlės.
* * *
Plungė. Kunigas Ignacas Žeberskis, neakivaizdiniu būdu baigęs Kunigų seminariją ir dirbdamas Plungės bažnyčios vargonininko pavaduotoju, padėdavo parapijos klebonui kanauninkui Gasčiūnui pastoracijos darbe. 1982 m. pradžioje Plungės klebonas kanauninkas Gasčiūnas kreipėsi į Kuriją, prašydamas tarpininkauti pas RRT įgaliotinį Petrą Anilionį dėl kun. I. Žeberskio įdarbinimo vikaro pareigose. P. Anilionis pagrasino vyskupui uždarysiąs tas bažnyčias, kuriose dirbs tokie kunigai kaip I. Žeberskis, t.y. neturintys valdžios leidimo.
Kun. Alfonsas Svarinskas, kun. Sigitas Tamkevičius, Jadvyga Bieliauskienė, Sergiejus Kovaliovas, Viktoras Petkus, Balys Gajauskas, Vytautas Skuodis, Povilas Pečeliūnas, Gintautas Iešmantas, Antanas Terleckas, Julius Sasnauskas, Mečislovas Jurevičius ir kiti neša nelaisvės pančius, kad tu galėtum laisvai gyventi ir tikėti!