TSKP CK Generaliniam Sekretoriui M. Gorbačiovui
Nuorašai:
Lietuvos Vyskupams ir vyskupijų Valdytojams
Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros kunigų
P a r e i š k i m a s
Kai 1976 metais buvo ruošiami religinių susivienijimų nuostatai, Lietuvos Katalikų Bažnyčios Vyskupai ir kunigai kreipėsi į tarybinę vyriausybę raštu, prašydami, kad nuostatai būtų suderinti su Katalikų Bažnyčios kanonais. Deja, tada į tuos pageidavimus nebuvo atsižvelgta, ir nuostatai, tvarkantys religinį gyvenimą mūsų šalyje, buvo paruošti vien ateistiškai nusiteikusių tarybinės valdžios pareigūnų.
Kunigai ir tikintieji turi laikytis Bažnyčios kanonų. Kaip TSRS piliečiai jie privalo laikytis ir tarybinių įstatymų. Bet tai neįmanoma, nes pati Konstitucija sau prieštarauja: skelbdama visų piliečių lygybę, čia pat piliečius sugrupuoja į dvi klases — netikinčiuosius ir tikinčiuosius. Netikintiesiems suteikiama teisė vesti ateistinę propagandą, o tikintiesiems — tik praktikuoti religinius kultus. Norint įgyvendinti tikrą tikinčiųjų ir netikinčiųjų lygybę nuo valstybės privalo būti atskirtas ir ateizmas, kaip yra atskirta ir Bažnyčia. Ateizmas kaip ir religija turi būti privatūs.
Kadangi šiuo metu ateizmas valstybinis, tuo pačiu laužomas ir Bažnyčios nuo valstybės atskyrimo įstatymas. Jis vykdomas tik iš vienos pusės: Bažnyčiai neleidžiama kištis į valstybės reikalus, o valstybės pareigūnai kišasi į Bažnyčios kanoninę veiklą. Jie nustato asmens amžių religijos praktikavime, kišasi į Bažnyčios struktūrą, reikalaudami, kad tikinčiųjų bendruomenei vadovautų ne kunigai, o valdžios patvirtinti pasauliečiai, nustato Kunigų seminarijos studentų limitą, faktiškai tvarko kunigų skirstymą, nustato, ar leisti bažnyčias statyti ar ne, remontuoti ar ne ir LL Vienu žodžiu, visa Bažnyčios veikla faktiškai yra tvarkoma ateistų. Prieita prie to, kad šiuo metu ketvirtadalis Lietuvos parapijų liko be kunigų, tikinčiųjų šeimoms apart maldynų ir katekizmų neprieinama jokia religinė literatūra, dešimtmečiais neleidžiama atstatyti sudegusių bažnyčių (Ryliškėse, Batakiuose, Gaurėje ir kL, Batakiuose, priešingai negu teigiama spaudoje, ir šiuo metu nėra leidžiama atstatyti bažnyčios — leista pastatyti priestatą prie varpinės). Vis dar negrąžinama Klaipėdos tikinčiųjų pastatyta Taikos Karalienės bažnyčia.
Net aukščiausios valdžios pareigūnai nepripažįsta tikinčiųjų ir ateistų lygybės — oficialiose kalbose reikalauja aktyviau kovoti prieš religiją, stiprinti ateistinę propagandą — dabartinėmis sąlygomis neįmanoma net svajoti, kad kas nors iš vyriausybės pasisakytų tikinčiųjų naudai. Tikintieji moksleiviai, dar labiau tarnautojai, nors oficialiai neigiama, bet faktiškai yra diskriminuojami.
Todėl mes prašome, kad būtų išgyvendintas TSRS piliečių nelygiateisiškumas ideologiniu pagrindu. Telšiai, 1988.02.02. Pasirašė kunigai:
Vincas Vėlavičius Klemensas Arlauskas
Jonas Gedvila Petras Palšis
Adolfas Pudžemys Jonas Bučelis
Vytautas Sadauskas Antanas Garjonis
Bronislovas Latakas Antanas Jurgaitis
Česlovas Godliauskas IgnacasZeberskis
Antanas Šimkus Anupras Gauronskas
Petras Linkevičius Antanas Šeškevičius
|
Pranas Venckus |
Juozas Šiurys |
Ferdinandas Žilys Algis Genutis
Algirdas Pakamanis Tadas Krupavičius
TSKP CK Generaliniam Sekretoriui drg. M. Gorbačiovui
Lietuvos katalikų
P a r e i š k i m a s
1987 m. švęsdami Lietuvos Krikšto Jubiliejaus 600 m. sukaktį, buvome nuliūdinti, kad negalėjome šio mums brangaus Jubiliejaus švęsti istorinėje Vilniaus Katedroje — toje vietoje, kur prasidėjo lietuvių krikštas ir kur ilsisi vieno iš Lietuvos krikštytojų Vytauto Didžiojo žemiškieji palaikai. Vilniaus Katedra, centrinė Lietuvos katalikų ir Vilniaus arkivyskupijos bažnyčia, jau daugiau kaip 35-ri metai paversta paveikslų galerija ir koncertų sale. Ruošiantis Rusijos Krikšto 1000 metų jubiliejui tikintiesiems pravoslavams buvo sugrąžintas Maskvos Danylovo vienuolynas.
Prašome, kad, minint Lietuvos Krikšto 600 metų Jubiliejų, ir mums būtų sugrąžinta mūsų krašto šventovė — Vilniaus Katedra.
1987 metai. Pasirašė:
Kauno bažnyčios: Katedra — 893 (apie 300 parašų atėmė ir sunaikino KGB)
Šančių — 880 Vytauto — 700 Kitos bažnyčios — 5280
Panevėžio Katedra — 3485 Žemaičių Kalvarija — 3577
Leipalingis — 1193 Valkininkai — 863
Kapčiamiestis — 530
Miroslavas — 174 Šakiai — 1095
Lukšiai — 364 Sasnava — 222
Gižai — 135 Višakio Rūda — 742
Kybartai — 784 Alksnėnai — 868
Kulautuva — 260 Veliuona — 455 Jonava — 989
Seredžius — 443 Girdžiai — 160 Kretinga — 220
Kavarskas — 600
Įvairios parapijos — 6358
TSKP CK Generaliniam Sekretoriui M. Gorbačiovui
Nuorašas:
TSRS Generaliniam Prokurorui
Lietuvos katalikų
P a r e i š k i m a s
Esam sukrėsti brutalaus teisminio susidorojimo su katalikų jaunuoliu Petru Gražuliu, įvykdyto 1988 m. vasario 2 d. Kapsuko m. liaudies teisme. P. Gražulis atsisakė išvykti į spec. karinius apmokymus, motyvuodamas tuo, kad jo krikščioniška sąžinė neleidžia dalyvauti armijoje, kuri lieja nekaltą kraują Afganistane, kuri yra okupavusi jo Tėvyne. Lietuvą ir gina ateistinę ideologiją, persekiojančią Bažnyčią. Šių principinių įsitikinimų padiktuotą atsisakymą teismas pripažino "vengimu vykti į karinius pratimus dėl savanaudiškų paskatų, be svarbios priežasties."
Niekinti žmogaus sąžinės įsitikinimus, tuo labiau kaltinti savanaudiškumu jaunuolį dėl savo įsitikinimų einantį net į kalėjimą — nehumaniška ir amoralu. Kitose socialistinėse šalyse svarstoma ir suteikiama alternatyvinės tarnybos galimybė asmenims dėl sąžinės ar religinių įsitikinimų negalinčių tarnauti armijoje su ginklu rankose. Reikalaujame tokią galimybę nustatyti ir Tarybų Sąjungoje, o P. Gražulį nedelsiant išlaisvinti. 1988 m.
Pasirašė:
Panevėžys (šv. Petro ir Povilo bažnyčia) — 3307
Šiauliai (šv. Jurgio bažnyčia) — 1653
Šiauliai (šv. Petro ir Povilo bažnyčia) — 1402
Jurbarkas — 595 Veliuona — 457
Kėdainiai — 869 Seredžius — 449
Pasvalys — 571 Kulautuva — 260
Rokiškis — 920 Ukmergė — 724
Kupiškis — 807 Utena — 1362
Anykščiai — 763 Šakiai — 1076
Pakruojis ir Rozalimas — 473
Girdžiai — 168 Eišiškės — 84
Pumpėnai — 180 Krinčinas — 243
Valkininkai — 851 Gižai — 127
Naujamiestis (Panevėžio raj.) — 295
Kavarskas — 715 Žemaičių Kalvarija — 3475
Leipalingis — 1173 Kapčiamiestis — 518
Kybartai — 736 Višakio Rūda — 723
Alksnėnai — 947 Lukšiai — 357
Sasnava — 236 Įvairios parapijos — 5658
TSKP CK Generalinam Sekretoriui M. Gorbačiovui
Nuorašas:
Lietuvos Vyskupams
Lietuvos katalikų
P a r e i š k i m a s
1982 m. balandžio 2-3 d. nakų tarybinės valdžios pareigūnai vandališkai nusiaubė tikinčios liaudies brangų paminklą — Panų kalną, esantį Pasruojo kaime, Telšių rajone. Ateistai nugriovė ten stovėjusią Marijos koplyčią, sudaužė statulas, sunaikino pastatytus kryžius. Panų kalnas tikinčios liaudies gerbiamas nuo 1626 metų. Tuo laiku į Lietuvą įsiveržusios švedų kariuomenės kareiviai Panų kalnelyje išžudė pasislėpusias mergaites, kurios nesidavė kareivių išniekinamos. Iš pagarbos skaistybės kankinėms liaudis pastatė koplyčią bei visą eilę kryžių. Ta vieta buvo lankoma maldininkų.
Po 1982 metų vandališko kalno nusiaubimo tikintieji ne kartą bando atstatyti kryžius, tačiau tarybinės valdžios pareigūnai juos tuoj pat nugriauna, o kryžių statytojus terorizuoja.
Prašome Generalinį Sekretorių įsakyti tarybinės valdžios pareigūnams, kad Panų kalnelyje būtų atstatyta sugriauta koplyčia ir kryžiai ir nebūtų trukdoma maldininkams lankyti šią istorinę vietą. 1988 m.
Pasirašė:Sasnava —218
Žemaičių Kalvarija — 3594 Lukšiai —359
Valkininkai — 853 Pilviškiai --445
Leipalingis — 1198 Višakio Rūda — 473
Kapčiamiestis — 513 Seredžius --441
Sakiai — 1048 Veliuona --500
Kapsukas —3128 Kulautuva— 265
Klaipėdos rajono vykdomojo komiteto
pirmininko pavaduotojui A. Leitai
LTSR Socialinio aprūpinimo ministerijos
Laugalių internato direktoriui
Kun. A. Šeškevičiaus, gyv. Gargžduose, Tilto 1-2
P a r e i š k i m a s
Kadangi esu įpareigotas religiniais reikalais aprūpinti Laugalių internato tikinčiuosius, prašau jus garantuoti religine, laisve, internate gyvenantiems tikintiesiems ir man, kaip kunigui, pagal Religinių susivienijimų nuostatų 49 paragrafą: "Religinio kulto apeigos atliekamos izoliuotose patalpose, prašant mirštantiems arba sunkiai sergantiems asmenims, esantiems ligoninėse."
Iki šiol internate ne religinė laisvė, o stalininis teroras:
1. Sunkiai sergantys neturi teisės šauktis kunigo net per savo luošus ir silpnus draugus, kai tuo tarpu pati internato vadovybė turėtų perduoti kunigui prašančiojo norą, bent telefonu. Juk to reikalauja žmoniškumas.
2. Jei sergančios senutės draugė kreipiasi į vadovybę leidimo iškviesti kunigą — neleidžia, ypatingai direktoriaus pavaduotoja J. Dotienė ir med. seserys. Aišku, internato direktorius jų elgesiui pritaria.
3. Kai neleidžia, ligoniai priversti kunigą pasikviesti vogčiom. Tada vadovybė kelia triukšmą, baudžia tą senutę invalidę, kuri kunigą pakvietė: ne tik rūsčiai bara ir grasina, bet dar nuvelka viršutinius rūbus, kad, negalėdama niekur išeiti, daugiau kunigo nebekviestų. To neužtenka — sumuša. Šių metų balandžio 11 d. med. sesuo Aldona Stokorienė sumušė Gražiną Mažrimaitę už tai, kad ji balandžio 10 d. iškvietė mane pas sunkiai sergančią senutę. Dar man esant internate, jai grasė: "Tu atsiminsi!..."
4. Kunigui priekaištauja, kodėl savo atvykimo nesuderina su internato vadovybe. Pagal nuostatus užtenka ligonio prašymo, ir vadovybė turi prisiderinti prie šių nuostatų, nes tai juk Aukščiausios Tarybos Prezidiumo potvarkis. Kunigas ir slaptai iškviestas turi teisę ir pareigą vykti pas ligonį. Kai balandžio 10 d. G. Mažrimaitė iškvietė mane pas sergančią senutę, med. sesuo A. Stokorienė taip terorizavo ligonę, kad ši sakėsi bijanti priimti sakramentus, kadangi seselė už tai ją baus, nors prieš tai su ašaromis akyse prašė pakviesti kunigą. Kai pasakiau, kad turiu pilną teisę ją aptarnauti, ligonė nusiramino. Med. sesuo A. Stokorienė, įbėgusi į palatą, bandė neleisti, jos draudimui nepaklusau. Kitas seneles, norėjusias pasinaudoti kunigo atvykimu ir atlikti religines praktikas, A. Stokorienė išvaikė. Taigi, ar protinga "derinti", kai vadovybė ir aptarnaujantis personalas nesilaiko net AT Prezidiumo potvarkių?! Tai tęsiasi jau nuo Stalino laikų ir niekas nesiima šį reikalą sutvarkyti, priešingai — palaiko internato administracijos antireliginį terorą.
5. Vadovybė reikalauja, kad atvykęs kunigas ligonius aptarnautų tik tam tikslui skirtoje patalpoje pirmame aukšte, ligoniai iš kitų korpusų ir aukštų privalo tik ten susirinku. Palatose neleidžiama jų aptarnauti. Bet juk yra ligonių, kurie nesikelia iš lovos, o kiti vos išeina iš palatos. Ir tokių dauguma. Nuolat gulintiems ir silpnai vaikščiojantiems nusileisti į pirmą aukštą praktiškai neįmanoma, jie yra pasmerkti sirgti ir mirti be religinio aptarnavimo. Tai ne religinė laisvė, o vergovė. Protingai tai sutvarko Gargždų ir Klaipėdos ligoninėse: galintys vaikščioti ligoniai iš palatos išeina, o kunigas palatoje (tai taip pat izoliuotas kambarys) ligonį ir kitus pageidaujančius ligonius, užeinant jiems po vieną, aptarnauja. Protingiau už vadovybę susitvarko ir Laugalių internato tikintieji: jie kiekviename aukšte ir korpuse išlaisvina po vieną palatą, į kurią po vieną pas kunigą užeina ligoniai. Nereikia sunkiai sergančių varginti — nešti ar vežti juos žemyn į pirmą aukštą.
6. Man priekaištaujama, kad klausau invalidės senutės G. Mažrimaitės iškvietimų. Ji praneša teisingai ir ligoniai, ja džiaugiasi, kitaip internato vadovybė tikinčius ligonius visiškai atskirtų nuo kunigo. Aišku, jei internato vadovybė praneštų kunigui pati, nereikėtų vargti ligoniams.
7. Pagal nuostatus, dažnumą lankyti ligonius nustato pačių ligonių prašymai, ne ateistinė vadovybė, dėl kurios varžymų jau daug ligonių mirė neaprūpinti sakramentais, nors ir prašė pakviesti kunigą. Siūlau leisti kunigui į internatą atvykti bent kartą per mėnesį, tada ligoniams nebus pavojaus mirti be sakramentų.
Išvados: Pagal Religinių susivienijimų nuostatus, prašau:
1. leisti patiems ligoniams ar jų sanitarėms telefonu iškviesti kunigą;
2. neterorizuoti ligonių ir tų, kurie pakviečia pas juos kunigą;
3. leisti kunigui į internatą atvykti kas mėnesį, apie atvykimą telefonu praneš vadovybei;
4. silpnus ligonius leisti kunigui aptarnauti jų palatose, o kitiems išlaisvinti atskirą patalpą;
5. leisti visiems internato tikintiems ligoniams priimti sakramentus, kai kunigas atvyksta pas sunkiai sergančius;
6. leisti norintiems stipresniems ligoniams šventadieniais nuvykti į bažnyčią;
7. netrukdyti tikinčių mirusių laidoti su bažnytinėmis apeigomis.
Pastaba: Internato vadovybei ir toliau varžant tikinčiųjų religinę laisvę bus kreipiamasi į aukštesnes instancijas ir Generalinį Sekretorių M. Gorbačiovą. Argi toks vargšų ligonių engimas derinasi su jo persitvarkymo politika?!
Kai A. Stokorienė mušė senutę G. Mažrimaitę, matė Elena Budautienė ir Baselė. Tiktai neaišku, ar užteks drąsos joms tai paliudyti viešai. A. Stokorienė ir anksčiau yra sumušusi G. Mažrimaitę.
Pridedu Janinos Riaukaitės pareiškimo kopiją internato direktoriui: ji taip pat skundžiasi, kad ją, kaip tikinčią, med. seserys persekioja ir leidžia išlaikytiniui Rimšai daužyti kumščiais.
Kartu su J. Dotiene, A. Stokorienė tikinčius internato išlaikytinius persekioja ir terorizuoja vyr. med. sesuo Kuprelienė. Už skundų rašymą grasina išmetimu ir kitokiais būdais, kai tuo tarpu LTSR Konstitucija 47 str. pabrėžia: "Asmenys, persekiojantys už kritiką, traukiami atsakomybėn."
TSKP CK Generaliniam Sekretoriui M. Gorbačiovui
Nuorašas:
TSRS Generaliniam Prokurorui
Gražulių šeimos, gyv. Alytaus raj., Mankūnų kaime,
P a r e i š k i m a s
1988 m. vasario 2 d. Kapsuko liaudies teismas nuteisė mūsų šeimos narį Petrą Gražulį 10 mėnesių laisvės atėmimo už vengimą atlikti mokomuosius karinius pratimus. Mums skaudu, kad žmogaus principiniai įsitikinimai religinėje ir tautinėje plotmėje, atsisakant tarnauti kariuomenėje, teismo buvo paskaityti dėmesio nevertu motyvu. Dar skaudžiau, kad P. Gražulio elgesį, ginant savo įsitikinimus, pasiryžus eiti net į kalėjimą, tarybinis teismas oficialiai traktuoja kaip nusikaltimą, padarytą, siekiant savanaudiškų tikslų. Mes protestutojame prieš tokią amoralią ir antihumanišką teismo nuosprendžio formuluotą.
Mus, P. Gražulio giminaičius, buvusius teismo salėje, apstulbino pareigūnų elgesys su nuteistuoju, perskaičius nuosprendį. Pagal BPK 267 straipsnį nuteistasis turi teisę pareikšti pastabas dėl posėdžio protokolo. "LTSR BPK komentaras", Vilnius, "Mintis", 1976, 288 psl. aiškina: "Po nuosprendžio paskelbimo nuteistasis turi teisę prašyti pirmininkaujantį išaiškinti jam nuosprendžio esmę." Taigi, nuteistasis turi teisę kai ką pasakyti ir po nuosprendžio perskaitymo. Bet vos nuteistasis P. Gražulis pravėrė lūpas, prie jo prišoko civiliai apsirengę pareigūnai ir rankomis užspaudė jam burną. Šį faktą patvirtina ir 'Tiesos" laikraščio 1988 m. vasario 27 d. numeryje išspausdintas K. Bagdonavičiaus straipsnis "Kaip daromi 'įvykiai' ir 'istorijos'". P. Gražuliui priešinantis, artimųjų ir teismo dalyvių akivaizdoje imta jį muši, ko pasėkoje nuteistajam iš nosies pasipylė kraujas. Vėliau per pasimatymus su broliais ir seserimis P. Gražulis paaiškino, kad grumtynių teismo salėje metu pareigūnai apipurškė jam veidą ir bumą kažkokiais chemikalais, kurie paraližavo sugebėjimą kalbėti. Pareigūnai, paėmę už kojų ir rankų, sukruviną P. Gražulį išsinešė iš salės. Ar toks jų elgesys nėra grubus teisėtumo pažeidimas, įvykdytas teismo salėje teisėtumo gynėjų-teisėjų akivaizdoje. 1988 m. balandžio 7-13 d.d. "Gimtojo krašto" laikraštyje LTSR vidaus reikalų ministras generolas S. Lisauskas pareiškė, kad teismo salėje P. Gražulio niekas nemušė. Mes, teismo salėje buvę P. Gražulio giminaičiai, pareiškiame, kad tai netiesa, mūsų pačių akivaizdoje P. Gražulis buvo mušamas. Protestuojame prieš neteisėtą pareigūnų elgesį, reikalaujame, kad LTSR vidaus reikalų ministras S. Lisauskas atšauktų neteisėtą pareiškimą.
Tuojau po teismo Kapsuko rajono laikraštis "Naujasis kelias" (1988 m. vasario 13 d.) išspausdino R. Liepos straipsnį "Vėl tie patys..." Jame aprašomas teismo posėdis, tačiau visiškai nutylimi tikrieji P. Gražulio poelgio motyvai, dėl kurių jis atsisakė vykti į karinius apmokymus. Mus, P. Gražulio artimuosius, įskaudino straipsnio teiginiai, priskiriami nuteistojo motinai Monikai Gražulienei. Ši istorija primena Stalino valdymo laikais "parodymams" išgauti vartotus metodus. 1988 m. sausio 7 d. pas P. Gražulio motiną atvyko Alytaus rajono Miroslavo apylinkės VRS milicijos įgaliotinis. Rūsčiai pakalbėjęs apie būsimą teismą, surašė raštą, po kuriuo M. Gražulienei liepė pasirašyti. Toji, išsigandusi ir nežinodama, ką daranti — pasirašė. 1988 m. sausio 9 d. pareiškimu TSRS Gynybos Ministrui Jazovui M. Gražulienė atšaukė savo parašą, tačiau žurnalistui R. Liepai anas milicijos įgaliotinio surašytas raštas — "aukso" kasyklos absurdiškiems kaltinimams P. Gražulio adresu: jis ir namuose nepadėdavęs, ir kasdieninis darbas jam neįdomus, ir išgarsėjimo siekiąs, užsiimdamas veikla su "politiniu skambesiu".
Šiais persitvarkymo laikais TSRS Aukščiausiasis teismas pasmerkė Stalino laikų praktiką, kad teisiamieji būdavo apkaltinami, remiantis tardymo metu neteisėtai išgautais "parodymais", o Kapsuko rajono laikraščio korespondentas R. Liepa kaip tik tokiu būdu paremia P. Gražuliui iškeltus kaltinimus. Reikalaujame, kad ir R. Liepa atšauktų savo straipsnyje paskelbtus šmeižtus nuteistojo P. Gražulio adresu.
Pasirašė:
Marytė Jagulaitienė — Kaunas, Draugystės 9-10
Angelė Gražulytė — Kaunas, Draugystės 9-10
Albina Gražulytė — Alytaus raj., Mankūnų kaimas
Valė Gražulytė — Kaunas, Draugystės 9-10
Antanas Gražulis — Alytus, Margytės 14
Monika Baciuškienė — Alytus, Šviesos 4
Algis Baciuška — Alytus, Šviesos 4
Juozas Jasulaitis — Kaunas, Draugystės 9-10
Kazys Gražulis — Šiauliai, Komjaunimo 17-2
Ona Venskūnienė — Kapsukas, Angariečio 113-507
Monika Gražulienė — Alytaus raj., Mankūnų kaimas
Regina Gražulytė — Alytaus raj., Mankūnų kaimas
Povilas Gražulis — Alytaus raj., Mankūnų kaimas
