1983 m. gruodžio 31 d. sukanka 125 metai nuo Vinco Kudirkos gimimo (1858.III.3l-1899.XI.16). Lietuvos rašytojai ir kitokie kultūros darbuotojai įžymiųjų žmonių mirimo datų nemėgsta. Mini vien gimimo sukaktis. Tačiau ar bus paminėta V.Kudirkos gimtadienis,-labai abejojame. Tiesa, Kudirka buvo "revoliucinių demokratų" pakraipos žmogus, mažne socialistas, betgi jis parašė "Viršininkus", kur pašlovintas Vakchanalijus Vziatkovičius Kruglodurovss, parašė "Vilkus", kur načaljninkų- viršininnkų nupiešta visa galerija, parašė lyriškus "Lietuvos tilto atsiminimus", kuriuose atvaizduoti maskolių ir kitų Lietuvos "geradarių" darbai. Maskolių darbai padiktavo jam ir "Cenzūros klausimą".
Teigi Kudirka demokratas, tačiau stipriai trenkia "buržuaziniu nacionalizmu", jei maskolius vaizduoja tokius, kokie yra, o ne tokius, kokių vakchanalijai vziatkovičiai norėtų. Tokių mūsų "kultūrininkai" nemini. Nė gimtosios jų dienos neprisimena.
Todėl nors trumpai prisiminkime šią brangią Lietuvai asmenybę.
Mums V.Kudirka vos ne šventasis. Ne vien gero žodžio vertas. 194O m. rudeniop, artėjant pirmiesiems tarybiškiems mokslo metams, Švietimo komisaro pavaduotojas (tuomet dar ministru vadinos) Juozas Žiugžda susirūpino ir sunerimo, kaip dėstys mokytojai lietuvių literatūrą vidurinėje mokykloje. Iki tol buvo ji dėstomo iš "bųržuaziškai nacionalistinių" pozicijų, kurias nurodinėjo tas pats J. Žiugžda savo (su A.Kalnium) pagamintame vadovėly "Tėvynės žiedai" (Už tą vadovėlį tautininkų valdžia jį gimnazijos direktorium (Kauno V) padarė, ir prieš pamokas su mokiniais drauge jis buvo išmokęs persižegnoti). Dabar reikės dėstyti iš "marksizmo-leninizmo", "socialistinio realizmo" pozicijų. Ar sugebės mokytojai?
Šia kailio mainymo specas, J.Žiugžda, susišaukė mokytojus Kaunan į konferenciją ir juos pamokė, kaip dėstyti, ypač Vincą Kudirką.
- Nebus vargo su J.Mačiu-Kėkštu ar Žemaite. Juos bus galima dėstyti, kaip dėstyta lig šiol, tik labiau pabrėžti liaudiškumą, kairumą ir socializmą. Bet su V.Kudirka raikės atsargiau,- kalbėjo Žiugžda.- Geriausia kurį laiką apie jį visai nekalbėti. O kalbant
kuo trumpiausiai paminėti satyras, primygtinai pabrėžti, jog ten vaizduojamieji valdininkai yra caro, patvaldžio, tirono. Dabar nebėra caro, nei tokių valdininkų. Carai ir rusų liaudį engė. Kalbant apie "Lietuvos tilto atsiminimas" , būtina išaiškinti, jog ten V.Kudirka vaizduoja ne kaip žydas, rusas ar lenkas skriaudė Lietuvą, o iš viso - kaip kapitalistai. Kapitalistas rusas, lenkas ar žydas -tas pat kapitalistas ir V.Kudirka tokį ir vaizduoja. Trumpai tariant, apdairus literatūros falsifikatorius galės susidoroti su bet kokiu kūriniu, žiūrėdamas nebe tautinių, o socialiniu-marksistiniu požiūriu. Pagaliam V. Kudirka ne toks jau žymus rašytojas,- baigė pamokslą J. Žiugžda.
Pirmai (tuomet tarybinei penktai )klasei "autorių kolektyvo" vardu J. Žiugžda ir skaitymų knygas buvo parengęs - "Į naują gyvenimą". Toje knygoje buvo tokia "rašybos smulkmena" : žodis "Dievas" nei po taško, nei kitu jokiu atveju negali būti rašomas didžiąja raide, bet absoliučiai visur tik mažąja. Paradoksaliai atrodė Donelaičio hegzametrų eilutė, prasidedanti šiuo žodžiu ir parašyta mažąja raide, kai visų kitų eilučių pradžia buvo iš didžiosios.
Pvz. :
Ir kelias varles bei rupuižes paragavęs,
dievui iš širdies visos viernai dėkavojo.
Tu, žmogau niekinga, mokinkis čia pasikakint!
Arba:
Gandras ant savo lizdo, nei koka pons išsiplėtęs
Bei besikloniodams vis ir linksmai šokinėdams:
"dievs", tarė, "šį sutverdams svietą ir budavodams,
Daugel tūkstančių gyvių sutvėrimų leido.
Ir taip visame tekste. Toks "revoliucingas" buvo tuokart J.Žiugžda, žegnotis vėlei pamiršęs!
Ir štai kitas atvejis su V.Kudirkos raštais. Prieš dvidešimt ar penkiolika metų Grožinės literatūros leidykla (dabar "Vaga") sumanė išleisti rinktinius V. Kudirkos raštus. Vientomyje turėjo būti visa, kas svarbiausia: satyros, eilės ir iš-
liekamąją vertę turinčios publicistikos ("Tėvynės varpų") vietos. Buvo sudarytas knygos prospektas, kurį turėjo aprobuoti Leidyklos konsultantų taryba. Referuoti buvo pavesta Partijos instituto direktoriui R.Šarmaičiai. Tas, papostringavęs šį bei tą apie V.Kudirką, padarė tokią išvadą:
- Mano išmanymu, V .Kudirką skaityti Lietuvos visuomenė nepriaugusi.
- Nepriaugusi, nepriaugusi! - iš savo vietų skubėjo patvirtinti tos tarybos nariai Antanas Venclova ir Kostas Korsakas.
Taip buvo sužlugdytas šis padorių žmonių gražus sumanymas.
Tik daug vėliau, l976 m. buvo išleistos "Laisvos valandos", į kurias sudėti V. Kudirkos eilėraščiai, vertimų ištraukos ir "tiesos
eilėms rašyti". O tikrieji V.Kudirkos kūriniai, kurie jį daro Kudirka, tebeguli "specfonduose^, tarybinei liaudžiai neprieinami, nes ji "skaityti nepribrendusi". Ir kažin ar kada ji pribręs?..
B. ANTAITIS