TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1979 m. gegužės 5 d. 
Nr.15

Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams

 Ilgą laiką mes, Lietuvos kunigai, laukėme, kad ordinarai pasisakytų aktualiausiais Katalikų Bažnyčios Lietuvoje klausimais. Todėl gerokai nustebome išvydę pirmąjį viešą pareiškimą, parašytą š.m. balandžio 6 d. ir skirtą Religijų reikalų tarybos įgaliotinio įstaigai. Dėkojame Lietuvos ordinarams už šį viešą žodį, bet kartu jaučiame pareigą pareikšti savo susirūpinimą dėl daugelio keliamų ir apleistų klausimų.

Lietuvos kunigams kelia didelį rūpestį, ar Liturginė komisija pajėgs paruošti tinkamą galutinį Mišiolo lietuvišką tekstą? Pvz., kun. Č. Kavaliausko atliktas Naujojo Testamento vertimas susilaukė nemaža pagrįstų priekaištų. Ar nevertėtų dėti daugiau pastangų, kad mūsų Liturginė komisija galėtų palaikyti kontaktus su šios rūšies specialistais - lietuvių kunigais išeivijoje, pasisavinti, ką anie yra nuveikę, o ne kurti iš naujo?

Ordinarai prašo 500 000 katekizmų, bet visai nieko neužsimena apie maldaknyges, kurių tiek vaikams, tiek suaugusiems labai trūksta. Šiais metais niekur jų neįmanoma gauti. Iš ko melsis apie 40 000 vaikų, kurie šiais metais priims Pirmąją Komuniją? Mūsų nuomone, jau laikas tarybinei valdžiai priminti, kad mums, Lietuvos katalikams, reikia ne tik tikybos pirmamokslių ir maldaknygių, bet ir religinės literatūros, nes mes privalome turėti galimybę dvasiškai kvėpuoti ir maitintis.

Religijų reikalų taryba prie TSRS Ministrų Tarybos
Įgaliotinis Lietuvos TSR respublikai 
1979.05.16 Nr. 140

Kun. G.Gudanavičiui 
Joniškio rajonus, Žagarė

Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo pavedimu į Jūsų 1979 metų sausio mėn. 25 dienos pareiškimą pranešame, kad Religinių susivienijimų nuostatus keisti arba panaikinti nenumatoma.

Tarybos įgaliotinis P.Anilionis
232600, Vilnius 
Lenino pr. 39, tel. 22228.

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS
1979 m. gegužės 25 d. 
Nr. 16

LTSR prokurorui
LTSR švietimo ministerijai

Mes esame labai susirūpinę, kad Lietuvos TSR mokyklose tebevyksta mokinių terorizavimas. Į TTG Katalikų Komitetą š.m. gegužės 15 d. kreipėsi Irena Želvienė. Iš pareiškimo matyti, kad Egidijus, jos sūnus, besimokąs Telšių I-ojoje vidurinėje mokykloje, tikrai yra skaudžiai persekiojamas. Mokytoja Pilipavičienė tikinčiam ir jokiai organizacijai nepriklausančiam mokiniui Egidijui Želviui prievarta užrišo pionieriaus kaklaraištį, o šiam priešinantis, mušė jį per veidą ir kartu su mokytoja Petraityte įžeidinėjo, vadindamos jį bažnytininku ir net vartodamos necenzūriškus žodžius. Šią visą „pedagogiką" stebėjo didelis būrys vaikų.

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1979 m. gegužės 25 d. 
Nr. 17

KREIPIMASIS 
į viso pasaulio krikščionis, tikinčiuosius ir geros valios žmones

Nuo 1940 m., t.y. įkūrus sovietinę valdžią Lietuvoje, vykdoma kova prieš Katalikų Bažnyčią. Daugiausia skriaudų patiria giliai tikintys, atvirai ir drąsiai tikėjimą praktikuojantys žmonės. Kova prieš tikinčiųjų religinius įsitikinimus kartais įgauna ryškias, grubias prievartos formas, o kartais ji vedama subtiliai ir užmaskuotai. Pastaruoju metu vėl stiprinama ateistinė propaganda, norima įgyvendinti Bažnyčios laisvę paralyžiuojančius Religinių susivienijimų nuostatus, į Bažnyčios griovimo darbą dar labiau norima įtraukti kunigus ir Bažnyčios vadovybę.

Sovietinės valdžios pareigūnai beveik nereaguoja į tikinčiųjų skundus, nors pagal įstatymus turėtų per mėnesį į juos atsakyti. Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetas jau spėjo pasiųsti įvairioms valdžios instancijoms 12 dokumentų, kuriuose atkreipiamas dėmesys į tikinčiųjų teisių pažeidimus, tačiau nė į vieną negautas atsakymas. Lietuvos tikintieji ir kunigai vis labiau įsitikina, kad beprasmiška kreiptis į sovietinę valdžią, nes ji tikinčiųjų teisių negina, o laužo. Todėl TTG Katalikų Komitetas kreipiasi į viso pasaulio tikinčiuosius ir geros valios žmones, kad jie galingu balsu užstotų diskriminuojamus Lietuvos tikinčiuosius.

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1979m. liepos 6 d. 
Nr. 18

Lietuvos TSR prokurorui

1979 m. birželio 28 d. Varėnos liaudies teismas turėjo nagrinėti Aleksandro Razvinavičiaus baudžiamąją bylą dėl 1979 m. birželio 1 d. įvykusios avarijos. Teisme kaip nukentėjęs dalyvavo Kybartų klebonas kun. Sigitas Tamkevičius. (Į teismą, saugumo pareigūnų skatinamas, kreipėsi pats Razvinavičius.)

Teismo procese norėjo dalyvauti nemažas tikinčiųjų būrys, tačiau teismas buvo atidėtas, paskelbus, kad Razvinavičius sergąs. Iš tikrųjų tai buvo apgavystė. Kunigas Sigitas Tamkevičius su keturiais liudininkais tuojau pat nuvyko pas Razvinavičių ir sužinojo, kad jis iš vakaro gavo milicijos pareigūnų kvietimą birželio 28 d. 6 val. nuvykti į Šalčininkų rajono VR skyrių. Anksti rytą jis ten ir nuvyko.

Tamsta Prokurore, išaiškinkite, kas buvo šios apgavystės iniciatorius ir kam ji buvo reikalinga? Ar Lietuvos TSR BPK leidžia šitaip apgaudinėti teismo dalyvius ir stebėtojus?

TSRS prokuratūra 
Lietuvos TSR prokuratūra 
1979.08.10 3(3136) 79

Raseinių rajonas, Viduklė, Šaltinio g. 1 
pil. Svarinskui Alfonsui

Pranešame, kad Jūsų pareiškimo nurodyti faktai respublikos prokuratūroje patikrinti.

Nustatyta, kad minimi piliečiai Varėnos raj. liaudies teismo nubausti pagrįstai. Sutinkamai su jų pareiškimais D.Kelmelienė, A.Kelmelis ir V.Narbutaitis nuo tolimesnės bausmės atlikimo buvo atleisti.

Vairuotojas A.Razvinavičius 1979.07.13 d. pagal LTSR BK246str. I d. buvo nuteistas vieneriems metams ir 6 mėn. laisvės atėmimo, o pritaikius BK 46 str. I d., jam paskirtas 3 metų bandomasis laikotarpis.

Tardymo skyriaus prokuroras justicijos patarėjas G.Gutauskas

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

Moldavijos TSR Romos Katalikų   
Bažnyčios tikinčiųjų iš Dnestrovsko, 
Krasnovo ir Glince kaimų   

PRAŠYMAS

Iš radijo laidų mes sužinojome, kad Lietuvoje susikūrė Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetas, ir nusprendėme kreiptis į Jus prašydami pagalbos.

Pas mus, Moldavijoje, tik viena bažnyčia Kišiniove ir tik vienas kunigas Vladas Zavalniuk. Mes ne kiekvieną sekmadienį galime dalyvauti bažnyčioje pamaldose, nes iki bažnyčios 120 km.

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS
1979 m. rugpjūčio 15 d. 
Nr. 19

TSRS Generaliniam Prokurorui
Nuorašai:
Lietuvos TSR, Baltarusijos TSR ir Moldavijos TSR prokurorams

Mes norime atkreipti Jūsų, Generalini Prokurore, dėmesį, kad Tarybų Sąjungoje iki šiolei yra diskriminuojami ir grubiai persekiojami katalikai. Štai keletas faktų: 1979 m. birželio 28 d. Lietuvos TSR, Varėnoje milicijos ir saugumo darbuotojai sunkiai sumušė tikinčią moterį Daną Kelmelienę, atvykusią dalyvauti kun. Sigito Tamkevičiaus teisme. Moteris buvo prismaugta, tąsoma už plaukų ir jai buvo smarkiai sumušta galva. Po to ji gavo 15 parų arešto, buvo tampoma pas tardytojus, kurie ciniškai tyčiojosi iš sumuštos moters. Milicijoje Dana Kelmelienė prarado sąmonę, ir jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Birželio 30 d. sumuštoji moteris sunkios sveikatos būklės buvo paleista namo. Kai artimieji ją atvežė į Vilkaviškio rajoninę ligoninę, gydytojas Jelisejevas atsisakė ligonę priimti, nes bijojo ligos istorijoje parašyti tiesą - moteris sumušta milicijos ir saugumo pareigūnų! 

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1979 m. rugpjūčio 15 d. 
Nr.20

KREIPIMASIS

į Lietuvos ordinarus, kunigus, inteligentus ir visus brolius Tėvynėje ir išeivijoje

Neseniai Lenkijos katalikai paminėjo 1000 metų krikščionybės jubiliejų, kuriam ruošėsi 10 metų. Šiais metais iškilmingai buvo paminėtas Krokuvos vyskupo kankinio šv.Stanislovo mirties jubiliejus, pats Šv.Tėvas ta proga aplankė Lenkiją. Ukrainos katalikai ruošėsi minėti 1988 m. 1000 metų krikščionybės įvedimo Kijevo Rusijoje jubiliejų. Ir mes, lietuviai, esame dviejų didelių jubiliejų išvakarėse: 1) 1984 m. sueina 500 metų nuo šv. Kazimiero mirties; 2) 1987 m. švęsime 600 metų Lietuvos krikšto jubiliejų. Taigi laikas ir mums, Lietuvos katalikams, pradėti ruoštis tinkamai paminėti šias dideles sukaktis. Mes prašome ordinarus, kunigus, Vatikano radiją ir lietuvišką išeivijos spaudą nušviesti palaimingą Katalikų Bažnyčios veiklą Lietuvoje per 600 metų. Ta proga reikėtų sustiprinti vaikų katekizaciją, raginti katalikus krikščioniškai gyventi ir tvarkyti šeimų gyvenimą, auginti gausesnes šeimas. Kunigų pareiga per rekolekcijas, misijas ir kitokiomis progomis dvasiškai ruošti žmones šiems jubiliejams. Lietuva kenčia ne tik dėl išorinės laisvės trūkumo, bet ne mažiau jai skriaudos daro masiškai plintantis girtuokliavimas. Mūsų krašto dvasinis atgimimas prasidės tik užkirtus kelią šiai blogybei. 

Tikinčiųjų, teisėms ginti Katalikų Komitetui

Lietuvių tauta skęsta alkoholyje, „vis daugiau parduodama alkoholio, girtavimas plinta" („Mokslas ir gyvenimas", 1978.IX). Prieš 100 metų lietuviai išgerdavo 1 mln. kibirų (MG, 1975. V), o 1976 m. -3,5 mln. kibirų (MG, 1978.1). Per dvejus (1967-1968) metus Lietuvoje išgerta 100 megalitrų degtinės ir vyno. Vienam gyventojui per metus išeina 16,5 1 (MG, 1978.1). 1975 m. vienas Lietuvos gyventojas išleido alkoholiniams gėrimams 162 rub. (MG, 1978.X), o Alytuje -173 rub. („Švyturys", 1975, Nr.23), Širvintų raj. - 18 rub., be alaus („Tarybinis mokytojas", 1978.IX.4). „Iš 3 262 000 Lietuvos gyventojų - 62700 alkoholikų, kuriems reikia gydymo" (iš Kauno instituto dėst. Vegerto paskaitos 1979 m. Birštone). Kas 52 žmogus - alkoholikas.

Į alkoholizmo liūną ypač klimpsta Lietuvos jaunimas; priverstiniam gydymui siunčiami daugiausia jauni žmonės (MG, 1978.IX). „Nebemadinga eiti į šokius blaiviam", - rašė Marcinkevičius („Tarybinis mokytojas", 1978.VIII.25). „Net mergaitės geria" (ten pat). Yra tokių mokytojų, kurie išgerdinėja kartu su mokiniais, nesulaukusiais net 15 metų, aštuonmetėje mokykloje („Tarybinis mokytojas", 1978.X.4). Išgertuvių papročiai pas mus taip giliai įsišakniję, kad praktiškai alkoholizmas lydi žmogų iki mirties („Komjaunimo tiesa", 1978.VIII. 18).

„Kadangi dabartinėje Lietuvoje (prof. dr. Marcinkevičius) iki šiol prieš girtavimą niekas rimtai nekovoja", mes, Lietuvos jaunimas, kreipiamės pagalbos į Tikinčiųjų teisių gynimo Katalikų Komitetą.
Parašai: iš viso 450 įskaitomų parašų
 

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1979 m. rugsėjo 12 d.
Nr. 21

LTSR KP Centro Komitetui 
LTSR Ministrų Tarybai

Lietuvos TSR Konstitucijos 50 straipsnis skelbia: „Bažnyčia Lietuvos TSR atskirta nuo valstybės ir mokykla - nuo Bažnyčios".

J.Aničas savo brošiūroje „Socialistinė valstybė ir religiniai kultai" (Vilnius, 1979) taip komentuoja Bažnyčios atskyrimą nuo valstybės: „Konstitucijoje skelbiama svarbiausia sąžinės laisvės garantija - Bažnyčios atskyrimas nuo valstybės ir mokyklos nuo Bažnyčios. Valstybės organai nesikiša į vidinius (dogminius ir kanoninius) Bažnyčios reikalus..." (p. 33). „Socialistinė valstybė... nesikiša į religinių susivienijimų vidaus, su kanonais susijusią veiklą" (p. 34).

Mes norime šiuo raštu dar kartą priminti, kad LTSR Konstitucijos 50 straipsnį tarybiniai pareigūnai nuolatos grubiai laužo. Neseniai į TTG Katalikų Komitetą kreipėsi 267 Kirdeikių parapijiečiai ir Daugailių parapijos klebonas kun. Petras Baltuška, papasakodami sunkiai įtikinamų faktų. Štai jie:

1979 m. Kirdeikių parapijos bažnyčios komiteto pirmininkas Kindurys atsisakė savo pareigų. Tada Utenos rajono ir Saldutiškio apylinkės pareigūnai nutarė patys suorganizuoti naujo pirmininko rinkimus. 1979 m. gegužės 6 d. Saldutiškio apylinkės pirmininkas A. Šapranauskas ant bažnyčios durų pakabino tokį skelbimą: „Kirdeikių parapijos tikinčiųjų dėmesiui: Šių metų gegužės 13 d., tuojau po pamaldų, 14.15 val. įvyks tikinčiųjų bendruomenės susirinkimas, kuris vyks vidurinės mokyklos salėje. Darbotvarkėje naujo bažnytinio komiteto rinkimai. Saldutiškio apylinkės LDT pirmininkas A. Šapranauskas".

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1979 m. rugsėjo 12 d. 
Nr.22

LTSR KP CK Sekretoriaus pavaduotojui N.K.Dybenkai

Mes norime atkreipti Jūsų dėmesį į vilniečio Viktoro Vasiljevo likimą. Jis gyvena Vilniuje, Kosmonautų prospekte 39-53. TTG Katalikų Komitetas yra gavęs keletą jo pareiškimų, kuriuose jis maldaute maldauja padėti, nes dėl tikėjimo yra persekiojamas jis pats ir jo šeima. Tiesa, mes neturime galimybių patikrinti visų faktų, bet pridėti V.Vasiljevo dokumentai verčia tikėti, kad tai tiesa.

TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

1979 m. rugsėjo 23 d. 
Nr.23

Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos XXXIV sesijai, visų šalių vyriausybėms, parlamentams ir visuomenei

1979 m. rugsėjo 7-11 d. Maskvoje vyko pasaulinė konferencija „Už visų vaikų taikią ir laimingą ateitį". Daugelio kraštų atstovai kalbėjo apie vaikų teises, kvietė pasaulio visuomenę kovoti už geresnį gyvenimą visiems vaikams, ragino užtikrinti vaiko teisę gyventi ir ginti vaikus nuo visų formų prievartos. Pasaulinės konferencijos dalyviai pažymėjo, kad „svarbiausiu faktoriumi ginant jaunosios kartos teises ir interesus tapo 1959 m. JTO priimta Vaiko teisių deklaracija."

Plačioji Lietuvos TSR visuomenė Vaiko teisių deklaracijos, kaip ir daugelio kitų tarptautinių dokumentų, nežino. Beveik visų suaugusiųjų, o ypač vaikų, tokia apverktina padėtis, jog jie net nežino, kokias teises garantuoja daugelis Tarybų Sąjungos vyriausybės pasirašytų tarptautinių dokumentų.

Atviras laiškas LTSR prokurorui

1979 m. rugpjūčio 29 d. Jūs mane iškvietėte į LTSR prokuratūrą ir liepėte pasirašyti įspėjimą dėl tariamai mano padarytų nusikaltimų, už kuriuos galiu būti baudžiamas pagal LTSR BK 68 str. 1 d. Įspėjimo lape buvo įrašyti tokie mano nusikaltimai: per pamokslus skleidęs aiškiai melagingus prasimanymus, šmeižiančius tarybinę tikrovę, aktyviai prisidėjęs kuriant Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetą ir paruošiant jo dokumentus, kurie patekę net į Vakarus ir kurstę tikinčiuosius nesilaikyti tarybinių įstatymų.

Prokuroro pavaduotojas tardymo reikalams prie Saugumo organų Bakučionis aiškino, kokius mano veiksmus Prokuratūra laikanti nusikalstamais. Per pamokslus aš sakęs, kad tarybų valdžia rimtai nekovoja su girtuokliavimu, kad mokyklose persekiojami tikintieji mokiniai, kad dėl daugelio dabartinių blogybių esąs kaltas ateistinis žmonių auklėjimas. Nors per pamokslus kalbu prieš ateistus, bet mintyse turiu tarybų valdžią.

Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetas esąs neužregistruotas ir todėl nelegalus. Dėl šios priežasties tarybinės įstaigos į Komiteto pareiškimus neatsakinėjančios.

Lietuvos TSR prokurorui,
Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos Apaštališkajam 
Administratoriui vyskupui Liudvikui Poviloniui 
Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetui

Kun. Alfonso Svarinsko, 
Viduklės R.K. parapijos klebono,

PAREIŠKIMAS

Šių metų rugsėjo 2 d. (sekmadienį) apie 10 vai. Raseinių rajono prokuratūra įteikė šaukimą atvykti rugsėjo 3 d. į Lietuvos TSR prokuratūrą Vilniuje, Gogolio g. 4, kab. 56.

Kitą dieną 16 vai. jau buvau nurodytu adresu. Saugumo organų priežiūros prokuroras Bakučionis, kuris dar 1961 metais mane teisė už akių Vilniuje (tuo kartu buvau Mordovijos lagery), padarė „ypatingai pavojingu recidyvistu", apvilko dryžuotais konclagerio rūbais su visomis baisaus režimo pasekmėmis, nuvedė pas Lietuvos TSR prokuroro pirmąjį pavaduotoją A. Novikovą. Pastarasis mane apkaltino dviem punktais:

1. Visuose mano pamoksluose raudona gija eina antitarybiškumas. Ir paaiškino, kad, sakydamas žodį „bedievis", turiu mintyje tarybinę valdžią.

    TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS

    1979 m. lapkričio 13 d. 
    Nr.24

Lietuvos KP Centro Komitetui
Nuorašai: Lietuvos vyskupams ir vyskupijų valdytojams

    Ilgus pokario metus Lietuvos katalikai veltui klebeno įvairių valdžios įstaigų duris prašydami tikintiesiems gyvybiškai reikalingo katekizmo. Atsakymas visada būdavo neigiamas. Sunku būdavo suprasti keistą užsispyrimą neduoti leidimo išleisti bent 30 puslapių tikybos pirmamokslį. Vieniems šitai primindavo, kad Lietuvos ateistai nelabai tiki savo ideologijos moksliškumu, jeigu bijo, kad vaikiškas katekizmas gali sugriauti ateistinio marksizmo pagrindus, kitiems primindavo caro laikus, kada buvo draudžiama lietuviška spauda, apie ką vysk. Antanas Baranauskas anuomet rašė: „Anei rašto, anei druko mums turėt neduoda, tegul, sako, bus Lietuva ir tamsi, ir juoda".

    1979 m. pradžioje padėtis pasikeitė, pradėta plačiai kalbėti, kad tarybinė valdžia leisianti Lietuvos katalikams atsispausdinti reikiamą kiekį katekizmų.