Dėl kun. Glebo Jakunino ir kt. išteisinimo (TTGKK dok.Nr.25,197911 20)
TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS
1979 m. lapkričio 20 d.
Nr. 25
TSKP CK Generaliniam Sekretoriui,
TSRS AT Pirmininkui L.Brežnevui
1979 m. lapkričio 1 d. Maskvoje buvo suimtas vienas iš Tikinčiųjų teisėms ginti Ortodoksų Komiteto steigėjų kun. Glėbas Jakuninas ir aktyvi žmogaus teisių gynėja matematikė Tatjana Velikanova. Spalio 30 d. Vilniuje buvo suimtas istorikas Antanas Terleckas, ne kartą drąsiai užstojęs tuos, kurių teisės buvo grubiai laužomos.
Šie suėmimai - dar vienas bandymas nutildyti aktyvius žmogaus teisių gynėjus. Mums sunku suprasti, kodėl Tarybų Sąjungos vyriausybė, pasirašiusi Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, įvairius žmogaus teises liečiančius tarptautinius susitarimus ir pagaliau Helsinkio Baigiamąjį Aktą, baudžia ne tuos, kurie laužo elementarias žmogaus teises, bet tuos, kurie garbingomis priemonėmis gina skriaudžiamuosius.
Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komiteto gerbiamiems nariams
Broliai,
Atleiskite už drąsą, kad tokia nežinoma išdrįsau kreiptis į Jus. Bet Viešpats kartais panaudoja ir pačius mažiausius.
Jau keletą metų tūkstančiai Vakarų krikščionių parapijų meldžiasi už Rusijos atsivertimą. Atrodo, rezultatai akivaizdūs.
Telegrama
Šventasis Tėve,
Pirmųjų pontifikato metinių proga Jus karštai sveikina Marijos žemė, kuri, Jūsų pavyzdžio įkvėpta ir šiltų žodžių padrąsinta, ryžtasi „visa atnaujinti Kristuje" (Et" 1,10).
Begalinis ačiū už lietuvių kalba per Vatikano radiją pirmaisiais mėnesių sekmadieniais transliuojamas šv.Mišias. O kaip gera būtų turėti pusvalandžio kasdieninę programą. Juk mes neturime katekizmo ir religinės literatūros. Šie metai ir mūsų Tėvynės dvasiniame gyvenime yra religinio atgimimo metai. Garbė Dievui už mūsų Popiežių, kuris kenčiančiai ir kovojančiai katalikiškai Lietuvai atidavė pusę širdies ir tarė ne vieną paguodos ir padrąsinimo žodį, paskatinusį mūsų tautą plačiau atsiverti Jėzui Kristui ir priminusį Vakarams, beužmirštantiems, kad Lietuva - Europos šalis, apie jos gyvastingumą.
Telegrama
Šventasis Tėve,
Malda mes lydime kasdieninius Jūsų darbus, keliones po įvairius žemynus Dievo garbei ir Bažnyčios gerovei. Jungiamės su tais milijonais katalikų ir geros valios žmonių, kurie sveikina Jus 60-ojo gimtadienio proga.
Mes džiaugiamės, kad Jūsų Šventenybei pavyko iš naujo atkurti Gerojo Ganytojo idealą mūsų laikų žmonėms, kovojantiems už dvasines vertybes. Šis idealas bus mums, Lietuvos katalikams, kelrodė žvaigždė ginant švenčiausias Bažnyčios teises tikinčiųjų širdyse.
Didžiai gerbiamasis,
Man tenka maloni pareiga Jums pranešti, kad čia jau yra pasiekęs Jūsų sveikinimo raštas minint Šv. Tėvo 60 metų amžiaus sukaktį.
Šv. Tėvas labai džiaugiasi Jūsų ištikimybės bei atsidavimo pareiškimu Jam kaip šv.Petro įpėdiniui ir su tėviška meile bei palankumu suteikia Jums apaštališkąjį palaiminimą.
TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS
1979 m. lapkričio 30 d.
Nr. 26
Lietuvos Katalikų Bažnyčios ordinarams ir kunigams
Jėzus Kristus savo sekėjams yra pasakęs: „Šie persekiojo mane, tai ir jus persekios" (Jn 15,20). Katalikų Bažnyčios istorija patvirtina pranašiškus mūsų Mokytojo žodžius - Dievo tauta augo ir plėtėsi ant savųjų kankinių kraujo. Šiandieninė valstybinio ateizmo kova prieš Bažnyčią Lietuvoje nėra naujas reiškinys, nebent kad ji yra gerai organizuota ir sau padėjėjų ieškanti net tarp pačių dvasininkų.
1962 m. Lietuvoje pradėjo veikti respublikinė ateistinės propagandos koordinavimo taryba. Analogiškos tarybos veikia prie respublikinės profsąjungų tarybos, prie LLKJS CK, prie Kultūros ir Sveikatos apsaugos ministerijų, prie Valstybinio televizijos ir radijo komiteto, prie partijos miestų ir rajonų komitetų. Prie kiekvieno LDT vykdomojo komiteto veikia kultų įstatymų laikymosi kontrolės komisijos, kurios kontroliuoja kunigų veiklą ir apie tai informuoja aukštesnes valdžios instancijas. Miestuose, rajonuose, apylinkėse, įmonėse, mokyklose steigiami ateistiniai klubai, būreliai, kurių tikslas - kovoti prieš Bažnyčią.
TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS
1980 m. sausio 13 d.
Nr. 27
Lietuvos KP CK Sekretoriui P.Griškevičiui
Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetas gavo vilnietės Sasnauskienės laišką, kuriame pranešama, kad 1979 m. gruodžio 11d. Vilniuje buvo suimtas jos sūnus Julius Sasnauskas. Suimtojo Juliaus persekiojimas prasidėjo dar tada, kai jis, būdamas moksleiviu, atvirai praktikavo tikėjimą ir Šv. Mikalojaus bažnyčioje patarnavo per šv.Mišias. Valdžios pareigūnai, pašalindami Julių Sasnauską iš vidurinės mokyklos, o vėliau, nepaisant blogos sveikatos, paimdami į kariuomenę, tik paskatino jį dar aktyviau ginti savo ir bendraminčių įsitikinimus.
Dokumento Nr.27 priedas
Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetui
Lietuvos visuomeninei grupei Helsinkio susitarimų vykdymui remti
1979 m. gruodžio 11 d. 11 val. penki KGB vyrai išvedė iš namų mano sūnų Julių Sasnauską, gimusį 1959 m. Po to mūsų bute buvo padaryta krata, trukusi apie 7 val. Gruodžio 13 d. gavome pranešimą: „Sutinkamai su LTSR BPK107 str. reikalavimu pranešu, kad Jūsų sūnui J.Sasnauskui š.m. gruodžio 11d. parinkta kardomoji priemonė-suėmimas. Laikomas suimtu pagal adresą - Vilnius, a.d. Nr. 17". Pasirašė LTSR VSK vyr. tardytojas Vilimas.
Daugiau kaip trejus metus mano sūnus buvo persekiojamas už savo pažiūras. Jau 1975 m. KGB atkreipė į jį dėmesį, kai drauge su kitais vai -kais patarnaudavo šv.Mišioms Šv.Mikalojaus bažnyčioje. Efektyviausia perauklėjimo priemonė pasirodė esanti pašalinti iš mokyklos. 1976 m. kartu su kitais trimis panašių pažiūrų bendraklasiais Julius buvo pašalintas iš Vienuolio vidurinės mokyklos. Tada perėjo į vakarinę mokyklą, kurią jam buvo leista baigti. Tačiau KGB dėmesys sūnui nesumažėjo. 1976 m. rytojaus dieną, po Vėlinių, anksti rytą į namus atėjo vyriškis, be jokio raštiško įgaliojimo, nepasisakęs pavardės, išsivedė Julių į Lenino rajono milicijos skyrių. Ten jį išlaikė visą dieną, tyčiojosi, grasino, mušė. Be abejo, smurto buvo imtasi dėl to, kad sūnus su draugais Vėlinių dieną Rasų kapinėse degiojo žvakutes ant garbingiausiųjų lietuvių tautos sūnų kapų.
TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS
1980 m. sausio 13 d.
Nr. 28
LTSR švietimo ministrui
1979 m. spalio mėn. Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetas gavo Šaukoto klebono kun. Br.Gimžausko ir tos pačios parapijos devynių tikinčiųjų pareiškimus, kad 1979 m. spalio 2 d. Šaukoto aštuonmetės mokyklos direktorė Filomena Taujanskaitė per pamaldas laidojant Antaniną Kapitanskienę išvarė moksleivius iš bažnyčios. Panašūs tikinčiųjų moksleivių diskriminacijos faktai nuolatos kartojasi daugelyje Lietuvos parapijų. Mokytojai laužo Tarptautinio pilietinių teisių pakto 18 str., kuris skelbia: „Kiekvienas žmogus turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti arba priimti religiją arba įsitikinimus savo nuožiūra ir laisvę išpažinti savo religiją ir įsitikinimus tiek asmeniškai, tiek bendrai su kitais, viešai ar privačiai, laikantis kulto, atliekant religines bei ritualines apeigas ir skelbiant mokymą." 1973 m. rugsėjo 18 d. tarybinė vyriausybė šį paktą ratifikavo, tačiau tarybiniai mokytojai iki šiol nebaudžiami jį nuolatos laužo.
Dokumento Nr. 28 priedas
Radviliškio rajono švietimo skyriaus vedėjui
Šaukoto parapijos tikinčiųjų
PAREIŠKIMAS
Mes, žemiau pasirašę Šaukoto parapijos tikintieji, esame labai pasipiktinę Šaukoto aštuonmetės mokyklos direktorės Filomenos Taujanskaitės elgesiu Šaukoto bažnyčioje per laidotuves.
1979 m. spalio 2 d. Šaukote buvo laidojama su bažnytinėmis apeigomis Antanina Kapitanskienė. Laidotuvių eisenoje dalyvavo ir direktorė. Jaunimas nešė gėles ir vainikus.
TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS
1980 m. sausio 13 d.
Nr. 29
LTSR sveikatos apsaugos ministrui
Tarybinė Konstitucija garantuoja sąžinės ir kulto laisvę, o visos informacijos priemonės kategoriškai tvirtina, kad ši laisvė niekur nėra pažeidžiama. Pavyzdžiui, neseniai Kauno politechnikos institute Mokslinio komunizmo katedros vyr. dėstytojas F.Laurinaitis rašė, kad „kiekvienas tikintis Tarybų Lietuvos pilietis gali laisvai patenkinti savo religinius poreikius, kaip tai garantuoja Lietuvos TSR Konstitucija ir tarybiniai kultų įstatymai" (F.Laurinaitis, „Pokalbiai", Nr.3,1979, p.5).
Dokumento Nr.29 priedas
Tikinčiųjų teisėms ginti Katalikų Komitetui
1979 m. lapkričio 5 d. mano tėvelis Jonas Krivickas buvo paguldytas į Tauragės centrinės ligoninės chirurgijos skyrių. Praėjus dviem savaitėms tėvelio sveikata pablogėjo. Mano mama paprašė skyriaus vyr. gydytoją Šatkauską, kad leistų parvesti kunigą. Bet gydytojas atsakė, kad kol jis pats nepaprašys, tol neįeisiąs. Mūsų tėveliui buvo aptemusi sąmonė, ir pats jis nepasiprašė, nors buvo labai tikintis žmogus. Praėjus kelioms dienoms aš pati prašiau gydytoją, kad leistų parvesti kunigą, bet ir šį kartą gydytojas neleido atsakydamas, kol jis pats nepaprašys, tol neleis. Tą pačią dieną paprašiau, kad išleistų mano tėvelį namo. Parsivežę namo parvedėme kunigą, kuris aprūpino tėvelį šventais sakramentais. Vien dėl to, kad ligoninėje nebuvo galima pakviesti kunigo, mes turėjome sunkiai sergantį ligonį vežtis namo.
Masiulienė Marytė
Tauragės raj.,
Skaudvilės apylinkė,
Karšuvos kaimas
TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS
1980 m. vasario 7 d.
Nr. 30
Jo Šventenybei Romos katalikų Bažnyčios Galvai
Popiežiui Jonui Pauliui II
Šventasis Tėve,
1980 m. sausio 20 d. Maskvoje buvo suimtas ir be teismo į Gorkio miestą ištremtas TSRS Mokslų Akademijos narys, Valstybinės ir Lenino premijų laureatas, triskart Tarybų Sąjungos darbo didvyris, Nobelio premijos laureatas, didis humanistas ir nenuilstantis kovotojas už pagrindines žmogaus teises akad. Andrejus Sacharovas.
Per trumpą laiką pasaulio jautrios širdys ir sąžinės savo protestais, užuojautomis ir solidarumo pareiškimais jau pastatė didžiajam rusų tautos sūnui akademikui A.Sacharovui nuostabų paminklą.
TIKINČIŲJŲ TEISĖMS GINTI KATALIKŲ KOMITETAS
1980 m. kovo 17 d.
Nr.31
TSKP Generaliniam Sekretoriui, TSRS AT Pirmininkui L.Brežnevui
Š.m. kovo 12 d. Maskvoje buvo suimtas Tikinčiųjų teisėms ginti Krikščioniškojo Komiteto sekretorius chemijos mokslų kandidatas Viktoras Kapitančiukas. Kiek anksčiau buvo suimtas šio komiteto narys kunigas Glėbas Jakuninas, kunigas Dmitrijus Dudko, Levas Regelsonas, pravoslavų religinio seminaro steigėjai Aleksandras Ogorodnikovas, Poreš ir kiti. Nesvarbu, kuo šie suėmimai būtų dangstomi, visiems aišku, kad tai valstybinės bedievybės pastanga likviduoti Tarybų Sąjungoje kylantį religinį atgimimą. Suimtieji - ne nusikaltėliai, o labai aukštos doros žmonės, kuriems rūpėjo ne politika, o tautiečių tikėjimas ir tai, kad jo praktikavimui būtų sudarytos bent kiek žmoniškesnės sąlygos.
- Dėl Povilo Buzo ir kt. suėmimo
- Dėl visiškos religijos laisvės
- Kreipimasis į Helsinkio Baigiamąjį Aktą pasirašiusias vyriausybes ir visus geros valios žmones
- Dėl Kunigų seminarijos išlaikymo
- Dėl būtinumo padidinti TTGKK narių skaičių
- Dėl E.Bulacho kreipimosi
- Dėl seselės Stanislavos Lušaitės nužudymo ir kt. piktadarybių
- Kreipimasis į Helsinkio Baigiamąjį Aktą pasirašiusių valstybių vyriausybes dėl sunkios Bažnyčios padėties Lietuvoje